Pasak jos, skirtingose valstybėse narėse yra „skirtingas energijos rūšių derinys, todėl dujų subsidijavimo išlaidos bus paskirstytos nevienodai“.
„Mums buvo pavesta atlikti analizę, ką reikštų, jei išimtį Iberijos pusiasaliui taikytume likusiai Europos daliai. Kaip žinote, Iberijos pusiasalis nėra pakankamai sujungtas su likusia Europos dalimi, todėl buvo galima išbandyti šią galimybę, o lyderiai paprašė išanalizuoti, kaip galėtume ją išplėsti taip, kad ji nesukeltų didesnio dujų suvartojimo, ir ką tai reikštų išlaidų dydžiui“, – teigė ji.
Lubas elektros gamybai naudojamoms dujoms nuo birželio, leidus Briuseliui, taiko Ispanija ir Portugalija – dėl to jose yra vienos mažiausių elektros kainų ES.
Prieš Liuksemburge vykstantį susitikimą K.Simson tviteryje parašė, kad „praėjusią savaitę Europos Komisija pasiūlė naujausią priemonių paketą, skirtą spręsti energetikos krizę, ypač daug dėmesio skiriant dujoms. Lyderiai pritarė šiam paketui ir pateikė mums gaires darbui tęsti. Šiandien tai aptarsime su energetikos ministrais“.
„Tikimės, kad ministrai ras bendrą kalbą dėl pozicijos dėl pastatų (Pastatų energinio naudingumo direktyva), nes juose suvartojama didelė dalis dujų, ypač žiemą šildymui; svarbu tvariai mažinti suvartojimą“, – kiek vėliau sakė ji žurnalistams.
Ji taip pat žadėjo aptarti padėtį Ukrainoje ir Moldovoje, nes dėl Rusijos karo didėja iššūkiai elektros energijos sektoriuje.
Kviečia kuo skubiau imtis priemonių prieinamoms dujų kainoms užtikrinti
Liuksemburge viešintis energetikos ministras Dainius Kreivys ragina Europos Komisiją (EK) kuo greičiau įgyvendinti Europos Vadovų Taryboje (EVT) išsakytus lūkesčius sukurti priemones elektroms kainoms žemyne suvaldyti, skelbiama Energetikos ministerijos pranešime.
ES ministrai antradienį diskutavo, kaip visos Bendrijos mastu suvaldyti aukštas energijos kainas, sumažinti jas gyventojams ir verslui. Lietuvą susitikime atstovavo D.Kreivys.
Kaip praneša ministerija, per ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos metu vykusius neformalius ministrų pietus, Bendrijos politikai apsikeitė nuomonėmis dėl Komisijos pateikto reglamento projekto, kuriuo siekiama stiprinti solidarumo priemones, užtikrinant geresnį dujų pirkimo koordinavimą, dujų tiekimo saugumą tarp valstybių narių, bei sukurti patikimą dujų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kainų indeksą.
Anot ministerijos, jų metu D.Kreivys padėkojo EK už greitai parengtas priemones ir išsakė lūkestį, kad Komisija imsis skubių priemonių įgyvendinant Energetikos paketą, apimantį pasiūlymus dėl gamtinių dujų kainų koridoriaus, solidarumo priemonių ir dujų kainų viršutinės ribos nustatymo elektros gamybai, kaip ragino ir praėjusią savaitę posėdžiavusi EVT.
Komisija pasiūliusi sukurti dujų dalijimosi mechanizmą ir prekybos platformą, kurioje bent 15 proc. savo dujų pajėgumų ES šalys pirktų bendrai.
Dar EK siūlo iki kitų metų kovo parengti naują SGD kainų biržoje indeksą, siekiant sušvelninti Nyderlandų TTF biržos indekso įtaką ir sumažinti ES perkamų dujų kainas. Argumentuojama, kad TTF kaina neatspindi SGD kainos, kurių į ES tiekiama gerokai daugiau nei anksčiau.
Taip pat siūloma taikyti „dinamines“ kainų lubas TTF prekybos taške perkamoms dujoms, kurios kistų priklausomai nuo kainos šioje biržoje.
„Sprendimų reikia kuo greičiau, todėl turime telkti pastangas siekiant rasti tinkamus mechanizmus, kurie leistų įgyvendinti šias priemones dar iki žiemos“, – sakė ministras.
Pranešime taip pat dėstoma, kad D. Kreivys palaikė EK siūlymus sudaryti sąlygas pereiti nuo iškastinių gamtinių dujų prie atsinaujinančių dujų ir vandenilio, tačiau pažymėjo, kad yra pernelyg daug neaiškumų dėl konkrečių pasiūlymų nuostatų.
Dar pranešime teigiama, kad Lietuva skeptiškai vertina siūlomą vandenilio tinklo operatoriaus veiklos atskyrimą. Anot D. Kreivio, Direktyvos projekte turėtų būti palikta lankstumo valstybėms narėms nuspręsti dėl teisės perdavimo sistemos operatoriams užsiimti ir vandenilio dujų transportavimo paslaugos teikimu, o dujų ir vandenilio tinklus valdant vienam operatoriui būtų galimybė efektyviau išnaudoti jau esamą infrastruktūrą, ją pagal poreikį pertvarkant ir pritaikant vandeniliui.
Posėdžio metu D.Kreivys taip pat pristatė informaciją dėl saugumo situacijos Baltarusijos atominėje elektrinėje ir kvietė EK imtis veiksmų siekiant užtikrinti branduolinės saugumo reikalavimų laikymąsi bei šių klausimų kėlimą TATENA formatuose.
„Lietuvos susirūpinimas dėl Astravo atominės elektrinės keliamų grėsmių ir kvietimas imtis veiksmų, siekiant užtikrinti branduolinę saugą susilaukė itin didelio ES valstybių narių ir Komisijos palaikymo. Lietuvą palaikė Lenkija, Estija, Vokietija, Slovėnija, Kipras, Graikija, Kroatija, Latvija, Liuksemburgas ir Austrija“, – teigiama ministerijos pranešime.
Ministrų susitikimo metu kartu buvo patvirtintas bendrasis ES valstybių narių požiūris dėl Pastatų energetinio naudingumo direktyvos peržiūros, kuriuo siekiama, kad iki 2050 m. pastatų ūkis taptų visai netaršus.
D.Kreivys pažymėjo, kad Lietuva pritaria pagrindiniam tikslui siekti nulinės pastatų taršos iki 2050 m. ir remia šiam tikslui pasiekti siūlomas priemones bei dėkoja už suteiktą didesnį lankstumą jas įgyvendinant.
Komisija taip pat informavo energetikos ministrus apie situaciją Ukrainos ir Moldovos energetikos sektoriuose ir kvietė teikti tiek finansinę, tiek materialinę paramą.
