„Tai reiškia, kad šiuo metu Europoje visos gamtinių dujų saugyklos yra perpildytos. Europos pakrantėse yra daug suskystintų gamtinių dujų laivų, bet nėra galimybių tas dujas išdujinti. Tie, kas nori staiga parduoti didesnį kiekį, nelabai turi pirkėjų, nes šildymo sezonas dar neprasidėjo, elektros gamyboje naudojama mažiau dujų“, – portalui lrytas.lt komentavo jis.
Vis dėlto tai nereiškia, kad energetikos krizė atšaukiama.
„Tai – džiugus momentas, kuris tęsis trumpai: gal savaitę ar dvi. Prasidėjus šildymo sezonui, kainos vėl padidės. Šiandien kainos siekia 20 eurų už megavatvalandę, lapkričio mėnesį, kaip rodo ateities sandoriai, kainos sieks 90 eurų už megavatvalandę. Kainos normalizavosi, bet jos vis tiek bus aukštesniame lygyje, nei esame įpratę“, – aiškino N.Mačiulis.
Kaip jis teigė, paprasti Europos Sąjungos gyventojai tokio neįtikėtinai staigaus kainų kritimo nepajus.
„Visi gyventojai Europos Sąjungoje ir Lietuvoje nemoka rinkos kainos, jie moka mažesnę nei rinkos kainą, nes didžiąją dalį kompensuoja valstybė iš biudžeto lėšų. Tai pasijaus tik valstybėms, kurios perka užpildyti dujas saugyklas ar elektrai gaminti už dabartinę kainą. Jos sutaupys šiek tiek lėšų, reikės mažiau lėšų iš biudžeto kompensacijoms gyventojams ir versui“, – sakė ekonomistas.
Kad staiga nukritusios dujų kainos gyventojai nejaus, antrino ir Lietuvos energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
„Paprasti gyventojai moka nustatytą kainą. Ji šiam pusmečiui nustatyta, gąsdinamasi, kad kitą pusmetį ji bus dar didesnė. Bet nežinome, kokia bus žiema – jei Europoje bus šilta, tai dujų daug nereikės. Jei taip ir bus, ir dujų saugyklos patenkins poreikius, tikėkimės, dujų kainos mažės“, – portalui lrytas.lt tvirtino pašnekovas.
Tačiau, pasak jo, kaina taip staigiai sumažėjo ne vien dėl pripildytų gamtinių dujų saugyklų. Viena priežasčių – dujų poreikio sumažėjimas.
„Paimkime Lietuvą, pagalvokime apie „Achemą“. Kiek sumažėjo dujų poreikis? Per pusę. Aišku, Europoje nėra tokių drastiškų pasikeitimų, bet ten pramonė irgi yra susimažinusi savo gamybą“, – komentavo V.Jankauskas.
Dujų kaina staiga krito ir dėl per didelės pasiūlos.
„Visi tikėjosi, galvojo, kad Europa pirks labai daug dujų. Teigiama, kad daugiau nei dešimt ar dvidešimt laivų su dujomis tiesiog laukia netoli uostų, nes tie uostai yra visiškai užimti, dujų nespėja iškrauti. O dar kiti tiesiog laukia jūroje, nes už tokią kainą neverta pardavinėti, laukia, kol kaina padidės“, – kalbėjo V.Jankauskas.
Paskutinė priežastis – ilgai besitęsiantis šiltas oras Europoje.
„Paryžiuje dabar 25 laipsniai šilumos. Tokia temperatūra laikosi seniai. Jei atšaltų, būtų kitaip“, – pabrėžė pašnekovas.
Dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ duomenimis, dujų vartojimas Lietuvoje per 9 mėnesius sumažėjo daugiau kaip trečdaliu. Nuo sausio iki rugsėjo pabaigos šalyje buvo suvartota beveik 12 TWh dujų, tai – 36 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai dujų poreikis buvo 18,5 TWh dujų, rašoma operatoriaus pranešime žiniasklaidai.
„Tarptautinė krizė energetikos sektoriuje pasireiškia tuo, kad Lietuvoje sparčiai mažėja dujų vartojimas, tačiau mūsų dujotiekiais dujos teka kaip niekada dideliais kiekiais. Šiuo metu apie 80 proc. į Lietuvą patenkančių dujų yra perduodama kitų šalių Europos Sąjungos poreikiams. Pastarojo meto įvykių kontekste galutinai tapome dujų srautų kryžkele ir padedame kitoms valstybėms apsirūpinti dujomis“, – sakė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Jis pranešime žiniasklaidai pabrėžia, kad didesnis kitoms šalims transportuojamas dujų srautas reiškia didesnes šalies pajamas už pasinaudojimą dujų perdavimo tinklais. Tai ateityje gali turėti įtakos mažesnei dujų perdavimo kainai Lietuvos vartotojams.
Dujos Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių poreikiams tiekiamos per Klaipėdos SGD terminalą, iš Lenkijos ir iš Latvijos.
