Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako, uosto siekiamybė šiemet per metus perkrauti 35 mln. tonų krovinių. „Nežinia, ar tai pavyks, nes dar labai daug nežinomųjų. Vienas iš jų – 8-asis sankcijų paketas Rusijai. Dar nežinome, kokie bus apribojimai, ar jie nedarys įtakos prekėms, esančioms konteineriuose, dėl ko sustotų konteinerinė laivyba. To bijome labiausiai“, – sako jis.
Klaipėda tampa importo uostu
35 mln. tonų siekiamybė šiemet, kai didžiausia Klaipėdos uosto metinė apyvarta 2020-aisiais buvo 47,8 mln. tonų, skamba liūdnokai.
Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus, neaišku, kaip vyks krovinių atvežimas iš Ukrainos. Kol kas šiek tiek krovinių važiuoja ir į vieną, ir į kitą pusę, vyksta ir importas, ir eksportas. A.Latako teigimu, dabar Klaipėdos uoste perkrauta iš viso 59 tūkst. tonų Ukrainos krovinių. Tarp jų ne tik grūdai, yra apie 10 tūkst. tonų žuvies ir apie 17 tūkst. t naftos produktų. Žuvis ir nafta iškeliauja į Ukrainą, o iš jos atgabenami grūdai, aliejus.
„Tikimės metus baigti su ne didesniu kaip 20 proc. krovos kritimu todėl, kad mūsų uostas tampa labiau importo uostu. Anksčiau importo krovinių jame buvo 25 proc., o 75 proc. – tranzito ir eksporto. Dabar importo jau yra 42 proc. Daugelis krovinių, tokių kaip skalda, trąšos, naftos produktai, atgabenami į Klaipėdą jūra, konteineriais taip pat“, – kalbėjo Uosto direkcijos vadovas.
Daug neigiamų veiksnių
Be visų kitų neigiamų veiksnių, geopolitinės situacijos, karo Ukrainoje, ES taikomų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, Klaipėdos uostui pastaruoju metu taip pat didelę įtaką daro energetinių resursų kainos. Jame nemažai šaldytuvų, naudojančių daug elektros energijos, ir kitų įrenginių, jos nemažai reikia ir krovos darbams.
A.Latako teigimu, ne visada pavyksta kliento paprašyti didesnės kainos, nei reikia mokėti už energetinius resursus. Jie pastaruoju metu sudaro apie 25 proc. už krovos darbus gaunamos kainos.
Pasak Uosto direkcijos vadovo, didžiausia problema uostui, kurią būtina išspręsti netolimoje ateityje – atsinaujinantys energijos šaltiniai. Apie tai galvoja ir uosto kompanijos, ir Uosto direkcija.
Klaipėdos uostui labai didelę įtaką padarė ir dviejų akcinių bendrovių gamybos sustabdymas – azoto trąšų ir pramoninių chemijos prekių gamintojos „Achema“ ir trąšų gamintojos „Lifosa“. Tie du fabrikai uostui generuodavo apie 4 mln. tonų krovinių, skaičiuojant išvežamą produkciją ir atsivežamas žaliavas.
Pastaruoju metu mūsų uostas užkrautas automobiliais ir konteineriais, kadangi nėra galimybės juos išvežti. Mūsų uostas pamažu tampa tarsi sandėlis tiek konteineriams, tiek automobiliams.
Laivų, atplaukusių į Klaipėdos uostą, skaičius sumažėjo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, nes krovinių krauta mažiau. Jų atplaukė 4 370. Laivams su Rusijos vėliava į Klaipėdos uostą draudžiama įplaukti. Skaičiuojama, kad per draudimo laikotarpį neatvyko apie 100 rusų laivų.
A.Latakas paneigė, kad dėl to, jog situacija uoste gana sudėtinga, uosto krovos kompanijos atleidžia darbuotojus. Pasak jo, priešingai, kai kurioms įmonėms labai trūksta apmokytų, kvalifikuotų darbuotojų.
6 mln. tonų mažiau
Šių metų trijų ketvirčių Klaipėdos uosto krova, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 19,3 proc. Pasak Uosto direkcijos vadovo, tai žymiai geresnis skaičius, nei buvo prognozuota. Planuota, kad krova sumenks maždaug 32 proc. Žinoma, metai dar nesibaigė, bet A.Latakas įsitikinęs, kad rezultatas bus žymiai geresnis nei planuota.
Šiemet per sausį-rugsėjį Lietuvos uoste perkrauta 27 mln. 124 tūkst. tonų krovinių, t. y. 6,5 mln. tonų mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Kol kas grūdų Klaipėdos uoste per tris šių metų ketvirčius perkrauta tik 2,2 mln. tonų. Pernai jų buvo krauta 3,3 mln. tonų. Tikimasi, kad ir šiemet ši krova suaktyvės.
Labiausiai dėl sankcijų Baltarusijai Klaipėdos uoste nukentėjo Birių krovinių terminalas, buvęs didžiausiu pasaulyje trąšų krovos terminalu. Uosto direkcijos vadovo A.Latako teigimu, šiandien jis jau yra visiškai pasiruošęs krauti grūdus. Jau gauti visi leidimai. „Terminalas turi žmonių, įrangos. Neabejoju, kad kada nors ateis ta diena, kai jis pradės veikti. Gal dirbs ne visu pajėgumu, kokiu dirbo kraudamas kalio trąšas, bet bent tokiu, kad galėtų išsilaikyti“, – sakė A.Latakas.
Gera žinia ta, kad skystų krovinių Klaipėdos uoste krauta 14 proc., arba 721 tūkst. t daugiau, o generalinių krovinių – 13,8 proc., arba 1,6 mln. t daugiau. „Šitie kroviniai atsveria birių krovinių, kurių krauta 52,5 proc., arba 8,8 mln. t mažiau, netektį. Didžiąją prarastų krovinių dalį sudaro trąšos“, – teigia Uosto direkcijos vadovas.
Pasikeitė krovinių struktūra
Per tris šių metų ketvirčius Klaipėdos uoste pasikeitė krovinių struktūra. Anksčiau didžiąją krovinių dalį sudarydavo trąšos, dabar 29 proc. jų sudaro kroviniai konteineriuose, 15,7 proc. ro-ro kroviniai, 12,9 proc. – naftos produktai, o trąšos – tik 10,8 proc.
Konteinerių krova skaičiuojant TEU (sąlyginiai jūriniai konteineriai) augo beveik 61 proc., arba 289 tūkst. TEU. Per 9 mėnesius jų perkrauta 767 tūkst. TEU.
Pasak A.Latako, gali būti, kad šiais metais Klaipėdos uoste bus perkrautas rekordinis TEU skaičius – 1 milijonas.
Iki šiol to dar nėra buvę.
Žinia, šiandien konteinerių krova auga, nes Klaipėdoje kaip „habiniame“ uoste paskirstomi okeaniniai konteineriai ir išgabenami mažesniais laivais į kitus uostus.
Uosto direkcijos vadovas pasidžiaugė, kad krova Būtingės naftos terminale šiemet augo, kad Klaipėdos uoste atsigauna naftos produktų krova augdama 12,5 proc., arba beveik 400 tūkst. t.
Tačiau jis apgailestavo, kad Lietuvos uoste 16,5 proc. mažėjo ro-ro krovinių: per tris ketvirčius jų perkrauta tik 4 mln. 245 tūkst. t, beveik 800 tūkst. t mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Viena priežasčių – automobiliais gana sunku pravažiuoti į Rytus, todėl jų srautai mažėja.
Labai padidėjo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krova – 61,3 proc. Jų per tris ketvirčius šiemet perkrauta 1,5 mln. t.
Taigi šiuo metu pagrindiniai Klaipėdos uosto kroviniai yra konteineriai, naftos produktai ir SGD.
A.Latako teigimu, Uosto direkcija aktyviai ieško naujų rinkų ir krovinių. Sudaryta grupė žmonių, kurie atlieka rinkų analizes. Direkcijos specialistai aktyviai dalyvauja įvairiuose susitikimuose, dirba su laivybos linijomis. Tai viena iš naujesnių Uosto direkcijos, kuri nuo kitų metų taps akcine bendrove, funkcijų. Be abejo, ji ir toliau vykdys pagrindines savo funkcijas, t. y. gerins infrastruktūrą uoste ir organizuos laivybą.
Išlieka konteinerių krovos lydere
Pasak A.Latako, Rusijos Ust-Lugos uoste krova augo dėl trąšų kiekio. Per 8 mėnesius jis perkrovė papildomai beveik 6 mln. t trąšų. Krova augo ir šios šalies Primorsko uoste, kraunančiame naftos produktus. Tačiau Sankt Peterburge krova mažėjo apie 35 proc.
Latvijos Rygos uoste konteinerių krova didėjo 13,8 proc., bet tai sudaro tik 42 tūkst. TEU, o Klaipėdoje skirtumas yra 289 tūkst. TEU. Talino uostas šiemet per minimą laikotarpį krovė apie 40 tūkst. konteinerių daugiau.
Šiek tiek daugiau šiemet, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, konteinerių krovė ir Liepoja, ir Ventspilis, bet pastarasis tik 39 TEU. Taigi konteinerių krovos srityje Klaipėda išlieka vienvalde lydere.
Krova auga dėl anglių
Bendra krova Rygos uoste paaugo 2 mln. tonų, arba 13,3 proc. Anot A.Latako, šiame uoste anglių krova didėjo apie 16 kartų, jų jis krovė daugiau kaip 3 mln. tonų.
Krovos apyvarta Ventspilyje taip pat augo. Anksčiau anglių jame visai nebuvo, o dabar krauna 2,7 mln. t. Krova šiuose dviejuose Latvijos uostuose paaugo dėl anglių ir geležies rūdos. Taline krova mažėjo apie 21,5 proc., arba 3,8 mln. tonų.
Paklaustas, ar latviai krauna rusiškas anglis, Uosto direkcijos vadovas negalėjo pasakyti, kokia tų anglių kilmė. Anot jo, jos įgauna milžinišką populiarumą todėl, kad Lenkija nusprendė, jog papildomai be dujų, kurių importą didina labai sparčiai, jai reikalingas anglių importas. Ji gabenasi anglis iš visur, iš kur gali, taip pat ir iš Kazachstano. Beje, Ryga turi specializuotą anglių krovos terminalą. Pats uostas yra toliau nuo miesto, tad ten galima krauti anglis ir aplinkosaugos atžvilgiu.
Klaipėdos uosto direkcija pasirašė memorandumą su Lenkijos Gdansko uostu dėl energetinių krovinių Klaipėdos uoste. Sutarta bendradarbiauti ir ieškoti būdų, kaip vieni kitiems padėti.
„Nedidelė anglių partija kraunama pietinėje mūsų uosto dalyje, Jūrų perkėlos terminale, 144 krantinėje. Matysime, kaip seksis. Anglių pristatymas į Klaipėdą yra labai sudėtingas. Kitas dalykas – apie šio krovinio krovimą miesto centre mes neturime kalbėti iš viso“, – informavo A.Latakas.
