Yra problemų
Net ir populiarėjant internetinei prekybai bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas mano, kad prekybos centrų vis tiek reikės. Gyventojai nori turėti dvi galimybes apsipirkti: tiek internetu, tiek gyvai fizinėje parduotuvėje.
„Bent vienas menkiausias nusivylimas apsiperkant internetu – gyventojas ir vėl žengs į fizinę parduotuvę. Kitas svarbus aspektas – pristatymo greitis. Vartotojams dažnai reikia daikto čia ir dabar, tada jie renkasi fizines parduotuves. Trečias aspektas – apsipirkdami žmonės nori patys paliesti, pamatyti daiktus. Tad, manau, internetinė prekyba nuolat persipins su fizine“, – apie abiejų poreikį kalbėjo jis.
Tačiau, pasak prekybos centrų specialisto Lauryno Mituzo, Vilnių užsienio investuotojai jau mato kaip provinciją.
„Lietuvoje aplinka kam nors atsirasti yra labai nedraugiška. Visi kandžiojasi“, – portalui lrytas.lt paminėjo ekspertas, todėl, anot jo, tarptautinių prekybos centrų plėtotojų neliko.
Kaip vieną priežasčių jis nurodo tai, kad Europoje yra apie 10 tūkst. prekybos centrų ir apie 250 išparduotuvių centrų. Tačiau Lietuvoje prekyba vykdoma kitaip. Vien Vilniuje yra du išparduotuvių centrai, o ir įprastuose prekybos centruose baigiantis sezonui visada vykdomi išpardavimai, ko, L.Mituzo teigimu, užsienyje nėra. Tad kitų kraštų investuotojams toks Lietuvos modelis netinka.
Be to, nėra ir kur atsidaryti parduotuvių, nes nauji prekybos centrai nėra statomi, o esamuose vietos užpildytos.
Apskritai, eksperto nuomone, daugelis Lietuvoje nebemato prekybos centrų prasmės ir pasiduoda trumpalaikėms prognozėms: „Jei kas nors pasako, kad, pavyzdžiui, trūksta butų, visi puola statyti butus, jei pasako, kad trūksta biurų, puola statyti juos.
Visuomenė galvoja, kad prekybos centrų yra per daug, kuria šaunius namų kvartalus, bet į prekybą niekas neinvestuoja, nesiekia, kad prekybos nekilnojamasis turtas (NT) modernėtų. Visa tai, kas buvo pastatyta prieš 10 metų, taip ir išlikę.
O iš tiesų per 20 metų prekybos centrai tiek fiziškai, tiek morališkai stipriai nusidėvi, kad žmonėms tampa nebeįdomūs. Didelėse rinkose statomi nauji prekybos centrai, nes investuoti į senus, kad jie pasivytų naujus, nebeverta, juos geriau nugriauti ir vietoje jų įrengti, pavyzdžiui, kokį nors parką. O pas mus nieko naujo nestatoma, apart „Akropolis Vingis“.“
Tačiau M.Kulbokas nesutiko, kad prekybos centrai Lietuvoje visai nestatomi. Neseniai buvo atidarytas „Vilnius Outlet“, o ir nauji prekybos centrai negali „dygti kaip grybai po lietaus“, nes viskas nuo idėjos iki realizavimo trunka apie 5–7 metus.
„Taktinės plėtros pauzės irgi būtinos, matuojant ir prekeivių, ir pirkėjų interesus“, – portalui lrytas.lt sakė M.Kulbokas.
Reikėtų daugiau
Visgi tiek M.Kulbokas, tiek L.Mituzas sutinka, kad prekybos ir laisvalaikio centrų Lietuvoje reikėtų daugiau.
Anot L.Mituzo, per 10 metų vien Vilniuje vartojimas kone padvigubėjo, tačiau prekybos centrų apyvarta tiek neaugo.
„Dabar prekybos centrų apyvartos dalis visoje Vilniaus apyvartoje sudaro tikriausiai apie 15 proc. Tuo metu Europoje yra miestų, kuriuose prekybos centrų apyvarta sudaro apie 50 proc. visos bendros apyvartos“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo teigimu, pasaulyje prekybos centrai net yra populiariausios laisvalaikio praleidimo vietos. L.Mituzo teigimu, Vilniaus prekybos centruose per dieną apsilanko apie 100–120 tūkst. gyventojų, iš kurių perkančiųjų – gal tik kas penktas.
„Vadinasi, didžioji dalis žmonių ateina tik pasivaikščioti. Tai galima matyti iš maišelių. Kažkada turėjau profesinę ligą, sėdėdavau ir tuos maišelius skaičiuodavau. Kas penkiasdešimtas maišelis būdavo iš maisto parduotuvės ir kas šimtasis – iš kitos. Tad prekybos centrai yra ne tik pirkimo, bet ir laisvalaikio praleidimo vieta“, – nurodė jis.
Tačiau investuotojai svarsto, ar nepasikartotų „Akropolio“ ir „Ozo“ situacija, kada du panašaus dydžio prekybos centrai buvo pastatyti kone vienas šalia kito. Tada vietoje to, kad žmonių srautas plūstų į vieną prekybos centrą, jis pasidalija į dvi dalis. Taip sumažėja abiejų prekybos centrų apyvarta, o tai yra nenaudinga.
Vienintelis būdas pritraukti užsienio investuotojus, anot L.Mituzo, yra rasti vietas, kuriose galėtų stovėti prekybos centrai didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tada su šiais projektais važiuoti pas investuotojus ir bandyti kalbėtis.
„Bet daugelis į Lietuvą atėjusių tarptautinių prekybos tinklų atidarė vos pusę planuotų parduotuvių, plėtra sustojo, nes nėra kur plėstis, niekas naujų prekybos centrų nestato“, – tai kaip priežastį, kodėl sunku į Lietuvą atvesti naujus prekės ženklus, įvardijo L.Mituzas.
Šiuo metu, anot jo, reikėtų statyti 10–15 tūkst. kv. metrų prekybos parkus. Tai naujas ir net Lenkijoje itin populiarus formatas.
„Prekybos parkas atrodo, kaip didžiulis parkingas, šalia kurio yra ilga eilė stambių parduotuvių, turinčių individualius įėjimus iš stovėjimo aikštelės. Jie veikė net ir per pandemiją, nes turėjo individualius įėjimus, o pas mus visi prekybos centrai buvo tuo metu uždaryti, tokių prekybos parkų neturime“, – teigė L.Mituzas, paminėdamas, kad tokiai investicijai būtų reikalingi apie 15 mln. eurų, bet per metus prekybos parkas turėtų ir sugeneruoti 15 mln. eurų apyvartos.
M.Kulbokas taip pat atkreipė dėmesį į vieną aspektą – Lietuvos gyventojus sunku priversti lipti į 3 ar 4 prekybos centro aukštą, todėl, jo manymu, toliau turėtų išlikti 1–2 aukštų pastatai. Prekybos parkai taip pat, jo teigimu, būtų itin patrauklūs lietuviams.
Vietų yra
M.Kulbokas patikino, kad prekybos ir laisvalaikio centrams vietos tikrai būtų galima rasti, tik reikėtų juos statyti ten, kur gyventojų skaičius nuolat auga, o tai būtų didmiesčiai. Be to, svarbi ir miesto vieta.
„Tiek Vilnius, tiek Kaunas yra augantys miestai. Strategiškai jau pilnai apgyvendintose miestų teritorijose būtų lengviausia plėtoti prekybos centro projektą, bet, kaip žinoma, ten ir žemės sklypų kainos didelės, o jau ir konfesinių projektų nelikę.
Todėl plėtotojai priversti ieškoti prekybos centrų vietų, atsižvelgdami į miesto plėtros perspektyvą. Vilniuje miesto planuotojai aiškiai nurodo Vilkpėdės ir Savanorių kryptį, Kaune numatoma intensyvi miesto plėtra Aleksoto rajone, H. ir O. Minkovskių gatvėje. Šios miestų plėtros kryptys ir „kutena“ prekybos centrų plėtotojų iniciatyvas“, – komentavo M.Kulbokas.
Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis portalui lrytas.lt nurodė, kad Vilniuje, palyginti su kitais Vakarų Europos šalių miestais, prekybos vietų net trūksta. Statyti didelius prekybos centrus būtų galima, pavyzdžiui, Ukmergės gatvėje, šalia Vilniaus vakarinio aplinkkelio.
„Yra du požiūriai į prekybos centrus. Pavyzdžiui, Nyderlanduose dideli prekybos centrai į miestų centrus iš viso neįleidžiami, nes ten veikia daug mažų parduotuvėlių, jas norima išsaugoti, todėl prekybos centrai statomi toliau nuo miestų centrų.
Britiškas ir skandinaviškas požiūris kitoks – prekybos centrai į miesto centrus įleidžiami ir dėl prastų oro sąlygų, šalto klimato naudojami kaip miesto erdvės. Tai tiesiog tampa miesto dalimis po stogu.
Mūsų tikslas yra neįsileisti didžiųjų prekybos centrų į istorinę miesto dalį, centrą, bet pas mus prekybos centrai taip pat tampa miesto dalimis, juose veikia ne tik parduotuvės. Pavyzdžiui, „Akropolyje Vingis“ bus ir biurai, ir būstai, ir kultūra, tai – multifunkcinis centras, tai – mūsų ateitis“, – sakė jis.
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pripažino, kad internetinė prekyba sparčiai populiarėja, bet, jo manymu, prekybos centrų vis tiek reikės, nes jie kuria darbo vietas.
„Didieji prekybos centrai sutraukia daug lankytojų su transporto priemonėmis, todėl jie negali būti statomi Senamiestyje. Apie tai nėra net kalbos. Bet tokiems yra vietos Baltijos prospekte, Šilutės plente, ten didžiųjų prekybos centrų atsiradimas nedarytų neigiamos įtakos kasdieniam žmonių gyvenimui, o tik kurtų patogumą, nes būtų arčiau namų“, – portalui lrytas.lt komentavo meras.
Nuvažiuoti ar nueiti?
Be to, anot M.Kulboko, svarbu, kad gyventojai iki prekybos centro galėtų patogiai atvažiuoti tiek savo, tiek visuomeniniu transportu.
„Vilniaus vadinamasis „auksinis prekybos trikampis“ – „Akropolis“, „Panorama“ ir „Ozas“ – yra sukoncentruotas miesto viduje ir jis padidina , o gal net ir sukelia, transporto spūsčių problemą. Taigi decentralizavimas, prekybos centro pastatymas kitoje vietoje net padėtų išspręsti šią miestiečiams aktualią problemą“, – sakė NT ekspertas.
Tačiau banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad prekybos centrų, nutolusių nuo gyvenamųjų vietovių, esančių miestų pakraščiuose, kuriuos galima pasiekti tik automobiliu ar viešuoju transportu, populiarumas mažėja. Jie kaip tik turėtų būti statomi arčiau namų, gyvenamųjų rajonų, kitu atveju prekyba internetu tik aktyvės.
„Prekybos centras „Europa“ yra neblogas to pavyzdys. Aplink jį gyvena nemažai žmonių, kurie gali į jį pėsčiomis ryte nueiti ir nusipirkti bandelę. Tokie prekybos centrai, iki kurių nereikia važiuoti, turi didelį potencialą, juk žmonės dabar labai vertina laiką, nenori jo gaišti“, – portalui lrytas.lt kalbėjo jis.
