Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojo Algirdo Butkevičiaus teigimu, ypač stringa Lietuvos įmonių atsiskaitymai su partneriais iš kai kurių trečiųjų šalių.
„Nebūtinai su Baltarusija, Rusija. Kalbame apie įmones ir šalis, kurioms nėra pritaikytos sankcijos, pavyzdžiui, apie Albaniją, Šiaurės Makedoniją. Tarkime, dirbama su įmone Makedonijoje apie dešimtmetį, bet bankas kaskart atsikaitant už prekes sulaiko pavedimus dviem ar trims savaitėms. Tikrina ar dar žada tikrinti dokumentus“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime teigė parlamentaras.
Įmonės „Argi“ komercijos direktoriaus Sigito Andriūno teigimu, bankas po kelių savaičių užlaikymo nepriėmė lėšų iš bendrovės klientų Armėnijoje.
„Parašė, kad atsižvelgiant į sankcijines rizikas. Mums reikėjo atlyginimus mokėti, o neturėjome sąskaitoje pinigų. Atsidarėme sąskaitą Lenkijoje, įskaitymą gavome per dieną ir galime dirbti“, – spaudos konferencijoje sakė verslininkas.
Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos, vienijančios apie 70 tūkst. įmonių, pirmininkė Dalia Matukienė sako kiekvieną savaitę sulaukianti įmonių skundų dėl santykių su bankais.
„Bankiniai klausimai kai kurioms įmonėms yra svarbesni negu išaugusių energetinių išteklių kainos“, – pabrėžė D. Matukienė.
Pasak jos, Lietuvoje bankų paslaugų įkainiai, palyginti su Latvija ir Lenkija, yra didžiausi.
„Nuo lapkričio jie dar kils – įmonės jau gavo pranešimus. Minimalus paslaugų mokestis, vadinamasis krepšelis brangs nuo 3,5 euro iki 4,5 euro, kai kurios kitos paslaugos – euru ar dviem. Už grynųjų pinigų išėmimą verslas moka 2 proc. išimamos sumos, už įnešimą – 0,1 proc. Tai tam tikra diskriminacija“, – tvirtino D. Matukienė.
Pasak jos, už valdžios skatinamus atsikaitymus kortelėmis bankui reikia sumokėti vieną procentą suprekiautos sumos.
A. Butkevičiaus teigimu, dėl smulkiųjų verslininkų ir bankų santykių laukiama Lietuvos banko išvados – anot parlamentaro, jis informuotas apie problemas. Be to, šį klausimą ketinama aptarti Seimo Biudžeto ir finansų komitete.
