„Nustatant viršutinę kainų ribą kyla rizika, kad gamintojai tada pardavinės savo dujas kitur, ir mes, europiečiai, galiausiai turėsime ne daugiau, o mažiau dujų, – sakė O. Scholzas įstatymų leidėjams prieš ES aukščiausiojo lygio susitikimą šia prieštaringai vertinama tema. – Todėl ES turi glaudžiai derinti savo veiksmus su kitais dujų vartotojais, pavyzdžiui, Japonija ir [Pietų] Korėja, kad nekonkuruotume tarpusavyje.“
27 bloko narės jau kelis mėnesius ginčijasi, kaip geriausiai mažinti išaugusias namų ūkių ir įmonių sąskaitas už šildymą artėjant žiemos šalčiams.
Tokios šalys kaip Italija aktyviai siekia, kad kainos būtų greitai ir ryžtingai apribotos, tačiau susidūrė su Vokietijos, didžiausios Europos ekonomikos, pasipriešinimu, kuri baiminasi, kad blokas atsidurs nepalankioje konkurencinėje padėtyje.
Rusijos sprendimas nutraukti dujų tiekimą dujotiekiu „Nord Stream 1“ smarkiai paveikė Vokietiją, todėl šalis skubiai ieško alternatyvių tiekimo šaltinių.
O. Scholzo vyriausybė iš dalies kompensavo trūkumą importuodama daugiau suskystintųjų gamtinių dujų (SGD), tačiau ji vis dažniau piktinasi didelėmis kainomis, kurias taiko kai kurie sąjungininkai.
Ekonomikos ministras Robertas Habeckas neseniai apkaltino JAV, kad šios už tiekiamas SGD prašo „astronominių kainų“.
O. Scholzas užsiminė apie tą patį nepasitenkinimą, kai sakė esąs „įsitikinęs“, kad „tokios šalys kaip JAV, Kanada ar Norvegija, kurios solidarizuojasi su mumis palaikant Ukrainą, yra suinteresuotos užtikrinti, kad energija Europoje netaptų neįperkama“.
