Pirmosiomis spalio dienomis Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) didžiojoje scenoje buvo pristatyta režisieriaus, scenografo ir šviesų dailininko Roberto Wilsono spektaklio „Dorianas“ premjera. Šiam pastatymui labai svarbus apšvietimas, o tam reikia nemažai elektros energijos. Jai brangstant septynmyliais šuoliais, šviesa teatro žmonėms greitai taps prabanga.
Kauno teatrų vadovai skaičiuoja, kiek pinigų turės pakloti už elektros sąnaudas, ir ieško būdų joms sumažinti. Džiaugiasi tie, kas dar iki sunkmečio spėjo įsirengti saulės baterijas.
Pratinami išjungti šviesą
NKDT direktorius Egidijus Stancikas pasakojo, kad rugpjūtį, kai parodyti vos keli spektakliai, sąskaita už elektros energiją jau buvo tris kartus didesnė nei įprastai. Kiek teks mokėti, kai teatre vyks repeticijos, spektakliai, kai veiks penkios teatro salės, pasakyti sudėtinga.
Bet teatro žmonės taupyti pradėjo jau dabar. Teatro fasadas būdavo meniškai apšviestas, dabar šviesos išjungtos, žybsi tik nedaug energijos naudojantys lauke įrengti monitoriai.
Teatro darbuotojai išeidami iš patalpų stengiasi išjungti šviesą. Jei to nedaro, kolegos primena, kad reikėtų elgtis kaip namuose ir taupyti.
Turi savo generatorių
Nepaisant sunkmečio, spektaklių metu apšvietimo teatre mažinti neketinama. Neplanuojama sumažinti ir spektaklių ar premjerų skaičiaus. Šį sezoną jų bus penkios, pavasarį planuojamas ir edukacinis teatro festivalis.
„Kai kuriems spektakliams reikės nemažai elektros energijos, bet kūrėjų sumanymų varžyti negalime. Net jei kas nors sugalvotų eksperimentuoti ir norėtų spektaklį kurti žvakių šviesoje, to daryti negalėtume dėl priešgaisrinės tarnybos reikalavimų“, – sakė E.Stancikas.
Teatro vadovas pasakojo, kad daugiausia elektros energijos sunaudojama spektaklių apšvietimui ir teatrui vėdinti.
„Teatre yra rūkomasis, kuris intensyviai vėdinamas. Be jo būtų galima apsieiti, bet jo vėdinimo sistema sujungta su bendra sistema, tad vargu ar šios patalpos vėdinimo pavyktų atsisakyti“, – kalbėjo E.Stancikas.
Teatro vadovas pasidžiaugė, kad dar 2016 metais baigus naujinti pastatą, jame buvo įrengtos modernios šildymo, vėdinimo sistemos, kurioms energijos reikia mažiau.
Teatras turi ir elektros generatorių, tačiau jam reikia dyzelinio kuro, kuris taip pat brangus. Generatoriaus panaudoti dar neprireikė.
„Ant teatro stogo norėtume įsirengti saulės elektrinę, nes stogo plotas didelis. Esame pateikę paraišką. Ar gausime lėšų, turėtų paaiškėti iki metų pabaigos“, – pasakojo teatro vadovas.
Išlaidos didės trigubai
NKDT iš Kultūros ministerijos gauna finansavimą, skirtą darbuotojų atlyginimams ir pastatams išlaikyti. Iki šiol tam būdavo skiriama 100 tūkstančių eurų. E.Stanciko nuomone, dabar reikėtų jau 300 tūkstančių. Kiek lėšų bus skirta, paaiškės planuojant 2023 metų biudžetą.
„Taupyti darbuotojų ar žiūrovų sąskaita nesirengiame, nes šie žmonės ant savo pečių neša tokią pačią mokesčių naštą, ir jų išlaidų dar padidinti negalime“, – sakė E.Stancikas.
Dabar bilietai į teatro spektaklius kainuoja 5–45 eurus, jų branginti neplanuojama. Mažinti atlyginimų teatro darbuotojams – taip pat.
Elektrinę įsirengė ant stogo
Kauno valstybinio muzikinio teatro darbuotojai džiaugėsi, kad prieš sunkmetį pavyko atnaujinti teatro pastatą ir dabar jo išlaikymas, šildymas bei elektros energijos sąnaudos bus kur kas mažesnės nei anksčiau.
Pastatas buvo apšiltintas, įdiegtas modernus elektrą taupantis apšvietimas, teatro scenos įranga. Taip pat ant stogo įrengtos saulės energijos baterijos.
Teatro direktoriaus pavaduotojas Rimantas Lekavičius pasakojo, kad per sezoną teatre sunaudojama apie 240 tūkstančių kilovatvalandžių elektros energijos. Naujosios pernai pradėtos eksploatuoti saulės baterijos pagamina penktadalį reikalingos energijos.
„Daugiausia energijos sunaudoja spektaklių apšvietimas ir patalpų vėdinimas. Norėjome, kad ant stogo būtų daugiau saulės energijos baterijų, bet paveldosaugininkai leido įrengti tik tiek, antraip jos būtų darkiusios pastato vaizdą. Taip pat dar pavasarį norėjome pasirinkti fiksuotas elektros energijos kainas, bet Viešųjų pirkimų tarnyba to neleido, todėl dabar elektrą perkame biržos kainomis. Jos svyruoja, todėl iš anksto nežinome, kiek už elektrą turėsime mokėti“, – apgailestavo R.Lekavičius.
Pinigai sparčiai tirpsta
Pernai teatras už elektros energiją sumokėjo 40 tūkstančių 110 eurų, už šildymą – 412 tūkstančių eurų. Pinigus patalpoms išlaikyti skyrė Kultūros ministerija, ir to užteko.
„Šiais metais elektros energijos sąnaudoms padengti esame gavę 48 tūkstančius 300, o šildymui – 40 tūkstančių eurų. Iki rugsėjo 1-osios elektrai jau išleidome 36 tūkstančius 360, šildymui – 36 tūkstančius 171 eurą. Iki metu pabaigos dar liko laiko, sąnaudos rudenį ir žiemą bei kainos už patarnavimus padidės, todėl papildomo finansavimo tikrai reikės“, – sakė R.Lekavičius.
Nepaisant pinigų stygiaus, teatre mažinti premjerų ar spektaklių skaičiaus neplanuojama, bilietai taip pat neturėtų brangti. Dabar jie kainuoja 5–65 eurus.
Atnaujinus teatrą buvo įrengtas ir įspūdingas teatro fasado apšvietimas.
„Išjungti jo taip pat neplanuojame. Gyventojų psichinė sveikata ir gera nuotaika, prie kurios prisideda ir teatro apšvietimas, yra svarbiau nei pinigai“, – mano R.Lekavičius.
Teatras liko skolingas
Kai Kauno valstybinio lėlių teatro administracija gavo sąskaitą už elektros energiją, kurią sunaudojo per rugpjūtį, šypsenos nuo veidų dingo.
„Sąskaita už elektros energiją – 5 kartus didesnė nei anksčiau. Prie uždegtų žvakių dar nedirbame, bet ką reikės daryti, sunku sugalvoti“, – sakė teatro direktorės pavaduotojas Egidijus Tamošiūnas.
Anksčiau vieną šalčiausių, gruodžio, mėnesį teatras elektros sunaudodavo už truputį mažiau nei 1 tūkstantį eurų. O už praėjusį rugpjūtį, kai dar buvo šilta ir vakarais šviesu, gavo daugiau kaip 2 tūkstančių eurų sąskaitą.
„Didesnę dalį sumos sumokėjome, bet šiek tiek likome skolingi, skolą tikimės padengti kitą mėnesį“, – pasakojo E.Tamošiūnas.
Lėlių gamyba brangi
Lėlių teatras prieš kelerius metus taip pat buvo atnaujintas, įdiegtos visos sistemos, kurios leidžia taupyti šilumą ir elektros energiją, tačiau padidėjusios kainos vis tiek spaudžia į kampą.
„Pradėjome gesinti šviestuvus koridoriuose, laiptinėje. Bet baisu, kad vaikščiodami tamsoje aktoriai nepatirtų traumų. Spektaklių metu sumažinti apšvietimo ar išjungti ventiliaciją, kuri sunaudoja nemažą dalį elektros energijos, negalime.
Vis dar siaučiant koronavirusui tai būtų neatsakinga, higienos normų laikytis privalome“, – kalbėjo teatro vadovės pavaduotojas.
Kaip ir ankstesniais metais, šį sezoną Lėlių teatras planuoja pristatyti 5 premjeras, spektaklių skaičius nesumažės.
Lėles ir scenos rekvizitą kuriantis teatro konstruktorius Audrius Bartninkas tikino, kad elektriniai įrankiai, oro vėdinimo sistema dirbtuvėse sunaudoja daug elektros energijos, tačiau nekurti naujų personažų jis negali, nes spektakliai suplanuoti.
Lėlių teatro administracija seka kainų pokyčius. Tačiau net jei kainos pradėtų mažėti, norėtų tapti nepriklausomi ir įsigyti nuotolinę saulės energijos elektrinę.
„Aplinkos apsaugos agentūra tokią galimybę suteikė, bet mes apie tai sužinojome per vėlai, paramą išgraibstė Vilniaus kultūros įstaigos. Laukiame kito pasiūlymo“, – sakė E.Tamošiūnas.
Pojūčių teatras – prabanga
Kauno kamerinio teatro vadovė Jurga Knyvienė guodėsi, kad rugpjūtį sąskaita už elektrą padidėjo 4 kartus. Šios biudžetinės įstaigos steigėja yra Kauno miesto savivaldybė.
Pernai teatrui buvo skirta beveik 8 tūkstančių eurų ir jų mokesčiams sumokėti beveik užteko, pridėti reikėjo kelis šimtus. Šiais metais skirti 8 tūkstančiai 600 eurų. Teatro vadovė mano, kad sumokėti už patarnavimus reikės daugiau kaip 12 tūkstančių eurų.
„Daugiausia elektros energijos sunaudoja seni spektaklių apšvietimui skirti prožektoriai. Jų lempos kaitrinės. Reikėtų įsigyti naujų taupių LED prožektorių, bet įrangą atnaujinti galime tik iš savo pajamų“, – apgailestavo J.Knyvienė.
Sutaupyti naujai įrangai sunku, nes pajamos nedidelės. Finansiniu požiūriu teatrui geriausi metai buvo 2019-ieji. Tada pavyko uždirbti 120 tūkstančių eurų. Didelė dalis šių pinigų buvo sumokėta samdomiems artistams, nes savo nuolatinės trupės teatras neturi.
Vėliau, užklupus koronaviruso pandemijai, darbas buvo beveik sustojęs, o po karantino žiūrovų sumažėjo.
„Sunku sugalvoti, kaip taupyti elektrą. Pasaulyje madingas pojūčių teatras, kai žiūrovai aktorių kūrybą suvokia klausa, uosle, lytėjimu. Tokiu atveju elektros energijos nereikėtų, tačiau tokie spektakliai teatrui kainuoja dar brangiau negu elektra. Pavyzdžiui, pas mus buvo rodoma pjesė „Atvira oda“.
Ją stebėti ir dalyvauti galėjo tik 15 žiūrovių, su jais dirbdavo ir įdomius ritualus atlikdavo 4 aktorės. Sumokėti joms honorarą, pardavus tik 15 bilietų, – prabanga“, – sakė J.Knyvienė.
Gyvena laukdami žinių
Kauno šokio teatro „Aura“ vadovė Birutė Letukaitė prisipažino: kol kas sąskaitos už elektrą dar nematė ir nežino, kokia ji bus.
„Turime patalpas senamiestyje, M.Daukšos gatvėje. Jose dirba administracija, vyksta repeticijos ir laikoma sceninė apranga. Mokesčius už komunalinius patarnavimus ir elektrą moka savivaldybė. Ar visa suma bus padengiama, nežinau, laukiame“, – sakė B.Letukaitė.
Repeticijų skaičiaus dėl elektros sąnaudų teatras nemažina, atvirkščiai, norėtų turėtų daugiau šokėjų.
Biudžetą padidino 9 milijonais eurų
Viktorija Vitkauskaitė
Kultūros ministro atstovė spaudai
„Kultūros ministerija nuolat stebi ir atnaujina informaciją apie valstybinių kultūros įstaigų išlaidas komunalinėms paslaugoms. Jeigu tam tikrose srityse liks nepanaudotų asignavimų, bus svarstomos galimybės nukreipti šias lėšas įstaigoms.
Trumpalaikėje perspektyvoje svarbu vertinti esamus išteklius ir pagal galimybes mažinti energijos sąnaudas, išlaikant paslaugų kokybę, taip pat nukreipti galimas papildomas pajamas ar neišnaudojamas lėšas išaugusioms energijos išlaidoms padengti.
Ilgalaikėje perspektyvoje skatinama persiorientuoti į saulės energetiką: pavyzdžiui, kai kurios kultūros įstaigos šiuo metu ruošiasi įsirengti saulės elektrines, pasinaudodamos ES struktūrinės paramos lėšomis.
Taip pat norime priminti, kad, reaguojant į kylančius iššūkius dėl elektros ir kitų išteklių kainų, kultūros sektoriaus atstovams yra įgyvendintos arba įgyvendinamos įvairios pagalbos priemonės. Pavyzdžiui, Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų biudžetas šiems metams buvo padidintas 9 milijonais eurų. Šių lėšų dalis skiriama komunalinių mokesčių sąnaudoms padengti.
Šiuo metu svarbiausias prioritetas yra 2023 metų biudžeto projektas. Jame bus siekiama įvertinti infliacijos ir energijos šaltinių brangimo įtaką įstaigų veiklai, taip pat Vyriausybės priimami sprendimai, kuriais siekiama mažinti bendrą naštą už energetinius išteklius visos valstybės mastu, be abejo, neišskiriant ir kultūros sektoriaus.“
Šiemet jau sumokėjo daugiau negu pernai
Agnė Augonė
Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja
„Komunalinių paslaugų išlaidoms lėšos numatomos įstaigos biudžete. Steigėjas finansuoja beveik 100 proc. išlaidų už šildymą, elektros energiją, vandentiekį ir kanalizaciją, šiukšlių išvežimą.
Biudžetinės kultūros įstaigos 2021 m. už komunalines paslaugas sumokėjo 186,9 tūkst. eurų, iš jų 174,7 tūkst. eurų sumokėta savivaldybės biudžeto lėšomis (93,5 proc. visos komunalinių asignavimų sumos) ir 12,1 tūkst. eurų iš įstaigų gautų pajamų (6,5 proc. visos komunalinių asignavimų sumos).
Kauno kamerinis teatras 2021-aisiais už komunalines paslaugas iš viso sumokėjo 7,9 tūkst. eurų, iš jų 7,6 tūkst. eurų sumokėjo savivaldybės biudžeto lėšomis ir 0,3 tūkst. eurų iš įstaigų gautų pajamų.
Kauno šokio teatras „Aura“ 2021 m. už komunalines paslaugas iš viso sumokėjo 7,2 tūkst. eurų, iš jų 6,4 tūkst. eurų sumokėta savivaldybės biudžeto lėšomis ir 0,8 tūkst. eurų iš įstaigų gautų pajamų.
2022 m. rugsėjo 28 dienos duomenimis, Kauno biudžetinės kultūros įstaigos už komunalines paslaugas iš viso jau sumokėjo 270,2 tūkst. eurų, t. y. 83,3 tūkst. eurų daugiau negu per visus 2021 metus.
Lėšų poreikis apmokėti už komunalines paslaugas yra nuolat stebimas. Kauno savivaldybės tarybos sprendimu biudžetinėms kultūros įstaigoms apmokėti už komunalines paslaugas skirta papildomai 50 tūkst. eurų. Jei jų reikės daugiau, lėšų bus ieškoma savivaldybės biudžete.
Šiuo metu vyksta Girstučio kultūros centro reorganizacija, jis bus prijungtas prie Kauno kultūros centro. Nuo spalio 1 dienos Kauno kultūros centrui perduodamos visos Girstučio kultūros centro teisės ir pareigos, planuojama atsisakyti vienos – Girstučio kultūros centro direktoriaus – pareigybės. Uždaryti kitų kultūros įstaigų ar mažinti etatų savivaldybė neplanuoja.“
