„Absoliučiai dauguma svarsto arba sumažinti apšvietimo intensyvumą gatvėse, arba jo netgi atsisakyti kai kuriuo laiku. Kitaip tariant, apšvietimas nedegs nuo 11 vakaro iki 5 ryto“, – miestų poziciją pristatė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Sutemus gatvėse dalis šviestuvų pritemdomi, vietomis įjungiamas kas antras.
Vilniaus mieste gatvių pritemdymas pradėtas prieš porą mėnesių. Apšvietimas modernizuotas, tad drastiškų pokyčių imtis nereikėjo. Apšvietimo lygis sumažintas 20 proc., naktį žibintai šviečia 40 proc. pajėgumu.
„Apie trečdalis miesto labiau pritemdyta negu apskritai. Ten, kur yra LED šviestuvai, tai dažniausiai jie, bent jau Vilniuje, tikrai savyje turi pritemdymo grafikus“, – komentavo „Vilniaus apšvietimo“ direktorius Andrius Deimantas.
Kauno apšvietimas taip pat modernizuotas. Dėl to suvartojama perpus mažiau elektros. Savivaldybė apie 30 tūkstančių eurų planuoja sutaupyti vien sumažindama dviračių takų apšvietimą.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis atkreipė dėmesį, kad apšvietimo nebus visiškai atsisakyta – tik trumpės laikas. Apšvietimas neveiktų nuo 24 val. iki 5 val. ryto.
Pėsčiųjų ir dviračių takai taip pat pritems, jei netoliese bus apšviesta didesnė gatvė.
Savivaldybės imasi ir kitų taupymo priemonių: apmokestinamos elektromobilių stotelės, numatoma pritemdyti arba išvis išjungti šviesas kapinėse, parkuose, kitose vietose.
„Absoliuti dauguma jau seniai išjungė savo fontanus. Kai kas galvoja, kad galima labiau reguliuoti biudžetinių įstaigų šildymo punktus ir savotiškai reguliuoti šilumą, kad nebūtų per šilta“, – dėstė M.Sinkevičius.
Daugelis planuoja atsisakyti kai kurių kalėdinių apšvietimo sprendimų, pridrūrė jis.
Kaip sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, reikia pradėti taupyti nuo savęs. Pavyzdžiui, oro temperatūra savivaldybės pastate ir kitos įstaigose bus šiek tiek mažesnė, nei įprastai.
Savivaldybių teigimu, jei sutaupymas bus per mažas, ateityje svarstys dėl galimybės pritemdyti didesnę miesto dalį, tačiau kol kas tokio tikslo nėra. Juolab nenorima rizikuoti žmonių saugumu.
„Jeigu bus priimami tokie sprendimai, tai su policija jie bus derinami ir turbūt policija pasakys savo tam tikras vietas kuriose mūsų manymu apšvietimo išjungimas galėtų daryti įtaką eismo saugumui, nusikalstamumui“, – tikino Policijos departamento komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis.
Policijos atstovas sako, kad yra teorinė galimybė, jog nusikaltimų ar nelaimingų atsitikimų skaičius mažiau apšviestose vietose išaugs, tad taupymo periodu gyventojai turėtų būti budresni, vengti tamsių skersgatvių, pritemdytose gatvėse sumažinti transporto priemonės greitį.
Tuo metu vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas prisimena ir įvykius iš anksčiau. Anot jo, jau yra buvę taip, kad gatvėse buvo uždegamas vos kas trečias žibintas ir tai drastiškai nepakeitė avaringumo situacijos keliuose. „Bet niekas negali paneigti, jei viena ar kita avarija įvyks būtent dėl to, kad kažkas kažko nepastebėjo“, – tęsė jis.
Savivaldybės dėl taupymo režimu veikiančių šviestuvų nusiskundimų iš žmonių kol kas negavo, tačiau situacija gali keistis.
„Jeigu kartais išaugtų nusikalstamumas, arba žmogus kai prasidės žiema eis, paslys, nugrius, nes nemato sniego, ledo, nes nebuvo apšviestas kiemas, gatvė ar panašiai. Tai tos situacijos tikėtina ateityje išvirs į nepasitenkinimo formas, bet manau vis tiek visi taupysime, net tik savivaldybėse, bet ir savo namuose“, – akcentavo LSA prezidentas.
Elektros kainų pikas pasiektas rugpjūčio mėnesį, kai dienos elektra „Nord Pool“ biržos Lietuvos zonoje kainavo beveik 824 eurų už megavatvalandę. Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 25 proc.
