Šis žmogus – Lietuvos profesinio mokymo (LPM) įstaigų asociacijos vadovas bei Alytaus profesinio rengimo centro direktorius, yra vienas iš konkurso sumanytojų. Ir vienas tų entuziastų, kurie neabejoja, kad pameistrystė yra patikimas profesijos mokymo būdas, kurio populiarumas nesiliauja didėjęs.
Vertingas renginys
Kartu su Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru V.Zubraus vadovaujama asociacija praėjusių mokslo metų pabaigoje pirmą kartą organizavo „Metų pameistrio 2022“ konkursą.
„Tai buvo ne vienos dienos darbas. Komanda, suburta iš įvairių profesinių mokyklų bei profesinio mokymo centro atstovų, stropiai ruošė konkurso metodiką bei vertinimo tvarką.
Paraiškas nominacijoms teikė ir mokiniai, ir profesinės mokyklos, ir įmonės, kuriose galima įgyti profesiją mokantis pameistrystės būdu.
Taigi šiame nacionaliniame konkurse buvo išrinkti nugalėtojai trijose nominacijose. Geriausių rezultatų pasiekęs mokinys tapo „Metų pameistriu 2022“, taip pat buvo išrinktas „Metų profesijos meistras“ ir „Metų profesijos mokytojas“, – apie gegužę įvykusį renginį užsiminė V.Zubras.
Jo nuomone, toks renginys, kuriame dalyvavo ir Lietuvos pramonininkų konfederacija, ir Lietuvos darbdavių konfederacija, ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija, turėtų tapti tradiciniu. Nes jis motyvuoja ir pameistrystę kaip mokymo būdą įsileidusias įmones, ir profesines mokyklas, ir mokinius.
Vien žinių nepakanka
„Profesiniame mokyme vyksta dideli pokyčiai, ir tai tęsiasi ne vienerius metus. Kuriamos įvairios mokymo programos, diegtas modulinis mokymas, žingsnis po žingsnio didinama mokinių kompetencija bei profesijos mokytojų kvalifikacija.
Visa tai daroma tam, kad būtų užtikrinta profesinio mokymo kokybė, o pameistrystė šiame kontekste tapo sparčiai populiarėjančia mokymo forma“, – sakė V.Zubras.
Pasak jo, svarbiausias dalykas mokant jaunuolius profesijos – tai mokyklų bendradarbiavimas su įmonėmis bei verslo organizacijomis. To reikia ir ugdymo procese, ir plėtojant žmogiškuosius išteklius, ir tobulinant mokymo programas.
„Verslui ypač svarbu, kad profesinių mokyklų absolventai būtų konkurencigi darbo rinkoje – kad jie turėtų gerą, įmonių poreikius atitinkančią kvalifikaciją.
Svarbu ir tai, mokiniai būtų savarankiški bei turėtų bendrųjų gebėjimų. O tai užsienio kalbų mokėjimas, kūrybingumas, atsakomybė, skaitmeninės kompetencijos, kurios pastaruoju metu ir pramonėje, ir žemės ūkyje, ir kitose srityse tapo ypač svarbios“, – kalbėjo V.Zubras.
Bendradarbiavimo sėkmė
Anot pašnekovo, pameistrystės išskirtinumas – trišalis bendradarbiavimas. Su mokiniu, pasirenkančiu šią mokymo formą, profesinė mokykla sudaro mokymosi sutartį, o įmonė – pameistrystės darbo sutartį.
Taigi mokinys mokykloje teorijos mokosi maždaug 30 proc. viso programos laiko, o likusį laiką dirba įmonėje.
„Besimokantys pameistriai pamažu įgyja praktinių įgūdžių. Tai padaryti mokykloje jiems padeda profesijos mokytojas, o įmonėje – profesijos meistras.
Verslas, kuris dalyvauja pameistrystės procese, turi žinoti, kaip mokinius mokyti, kad jie iš tikrųjų įgytų profesinės kvalifikacijos, užuot atlikę su kvalifikacija nesusijusius darbus.
Štai todėl mokymo programose yra numatyti ir tam tikri atsiskaitymai. Tai – lyg slenksčiai, kuriuos įveikdami mokiniai didina savo kvalifikaciją.
Teorija taip pat yra svarbi profesinio mokymo programos dalis. Mokiniai turi suprasti tam tikras formules, atlikti skaičiavimus, išmanyti medžiagų struktūrą tam, kad vėliau galėtų sėkmingai įgyti praktinių įgūdžių, taigi be teorijos neįmanoma išsiversti“, – kalbėjo V.Zubras.
Įmonės taip pat mokosi
Būdamas LPM įstaigų asociacijos vadovu V.Zubras regi ir tai, kad įvairių regionų profesinio mokymo mokyklos nevienodai bendrauja su verslo įmonėmis, o ir ne visos mokymo programos, ko gero, gali būti realizuotos pasirinkus pameistrystės mokymo formą.
„Vis dėlto įmonių ir mokyklų bendradarbiavimas tampa būtinybe. Pavyzdžiui, Alytuje, kur veikia ir mūsų profesinio rengimo centras, ypač gerai jaunus žmones moko inžinerinės pramonės įmonė „Astra LT“.
Manau, tai naudinga ir pačiai įmonei. Ji stebi visą mokymo procesą, suformavo gerą meistrų komandą, ir tai padaryti jai pavyko bendraujant su mūsų mokykla.
Pas mus pameistrystės būdu profesija įgyjama mokantis pagal suvirintojo, elektriko, metalo apdirbimo staklininko mokymo programas“, – sakė mokymo centro vadovas.
Pasak jo, pameistrystė suteikia galimybę ne tik įgyti kvalifikaciją. Ir mokiniai, ir įmonės žvelgia į ateitį – tiki, kad jie liks dirbti ten, kur ir mokėsi.
„Daugėja įmonių, kurios priima į darbą pameistrius ir juos moko. Tačiau normalu ir tai, kad kai kurios įmonės dar lūkuriuoja.
Nes įmonės, kurios priima pameistrius, privalo turėti ir kvalifikuotus profesijos meistrus. Tokius, kurie turi ne tik gerų praktinių įgūdžių, bet ir gali bei nori dirbti savo įmonėje mokytojais“, – užsiminė pašnekovas.
Prie staklių – ne iš karto
Anot V.Zubraus, paprastai jauni žmonės, kurie ateina mokytis profesijos turėdami pagrindinį išsilavinimą, per porą mokslo metų įgyja vidurinį išsilavinimą bei sukaupia praktinių įgūdžių. Trečiajame kurse mokslus jie gali tęsti pameistrystės būdu.
„Įmonė negalėtų priimti į darbą jaunuolių, kurie, tarkim, net nėra laikę rankose virinimo aparato. Ir jiems, ir pačiai įmonei būtų ypač sunku.
Užtat pasimokę ir įgiję kompetencijų mokiniai gali tartis su savo profesijos mokytojais ir įmonės profesijos meistrais dėl tolimesnio mokymosi pameistrystės būdu.
Kitas būdas – pameistriais iškarto gali įsidarbinti tie mokiniai, kurie mokosi pagal tęstinio profesinio mokymo programas, nes jie jau turi įgiję tam tikrų kompetencijų.
Norėdami konkuruoti darbo rinkoje tokie žmonės mokykloje įgyja didesnių kompetencijų, o dirbdami pameistriais įmonėse įgyja aukštesnę kvalifikaciją“, – paaiškino V.Zubras.
Televizijos laidas, skirtas pameistrystei, kviečiame peržiūrėti „Youtube“ paskyroje: https://www.youtube.com/channel/UCfyW8HAQ-iYnzvFY4ME_qgQ
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Projekto vykdytojas – Valdymo koordinavimo centras. Projekto partneris – Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
