„Ne vienerius metus dirbame su svarbiausiais pagalbos verslui fondais, tokiais kaip „Invega“ ar Žemės ūkio paskolų garantijų fondas; mūsų partneriai „SME Bank“ – taip pat ir su Europos investiciniu fondu. Matėme daug sėkmės istorijų, kai atradę geriausią finansavimo būdą, verslai ne tik išgyvendavo sunkesnius laikus, bet ir rasdavo resursų plėtrai“, – tikina alternatyvaus finansuotojo „SME Finance“ vadovas Mindaugas Mikalajūnas.
Finansuoti gali be užstato
Pasak finansų eksperto, pastaruoju metu bendrovė sulaukia ypač daug klientų užklausų dėl apyvartinių lėšų finansavimo. Smarkiai išaugusios elektros ir kuro kainos verčia verslus ieškoti, kaip išlaikyti balansą kasdieniuose finansuose, atsiskaityti su tiekėjais ar sumokėti atlyginimus. Žinoma, pagalbos verslui priemonės taikomos ne tik stringant veiklai – dažna įmonė jomis pasinaudoja verslui plėsti ar atsinaujinti.
„Klientai dažnai pirmiausia klausia, ką galime pasiūlyti vienu ar kitu atveju. Įvertinę poreikį, taip pat tai, ar klientas turi pakankamą užstatą finansavimui gauti, teikiame pasiūlymą. Tokiu atveju, jeigu užstatas pakankamas, kitų priemonių nebesiūlome. Tačiau jeigu verslui pritrūksta užstato, ieškome sprendimų, kaip galime padėti klientui pasinaudoti pagalbos verslui priemonėmis ar gauti paskolos garantiją“, – pasakoja M. Mikalajūnas.
Pašnekovo teigimu, „Invegos“ ar Žemės ūkio paskolų garantijų bei Europos Investicinių fondų siūlomų finansinių instrumentų dėka klientas gali pasiskolinti didesnę sumą ir dažnu atveju ilgesniam terminui. Papildomi įsipareigojimai netaikomi arba taikomi minimalūs, pavyzdžiui, apibrėžiamas lėšų panaudojimo tikslas, apribojami akcininkų struktūros pokyčiai. Vis dėlto, prisiimami įsipareigojimai neišsiskiria iš taikomų rinkoje, tad, pasak eksperto, verslo dažniausiai jie negąsdina ir nesukelia papildomų nepatogumų.
Finansavimo išimčių nedaug, tačiau pasiruošti reikia
Ar kiekvienam verslui be išimties galima pretenduoti į valstybės paramą bei garantijas? M. Mikalajūno teigimu, pasitaiko atvejų, kai pagalbos priemonės nesuteikiamos, tačiau taip atsitinka retai. Dažniausios to priežastys – įmonės veikla įtraukta į neleistinų kompensuoti veiklų sąrašą, verslas ilgą laiką veikia nuostolingai, negali padengti įsipareigojimų trečiosioms šalims. Koją pakišti gali ir prasta reputacija, grindžiama viešai prieinama informacija.
„Prieš kreipdamasis dėl finansavimo, verslas turi turėti tikslų poreikį, kam jis bus skirtas, kokia suma reikalinga, kokiam terminui ir pan. Taip pat, pateikti aktualias finansines ataskaitas, paruošti įmonės veiklos aprašymą, pateikti akcininkų ar įmonės grupių struktūrą, turimus užstatus, – vardina „SME Finance“ atstovas. – Verslininkui svarbu aiškiai susidėlioti finansinių įsipareigojimų grąžinimo šaltinius, prognozes ateičiai ir panašiai. Tai yra pirminiai klausimai, nuo ko pradedame diskusiją dėl finansavimo. Kitos detalės, priklausomai nuo finansavimo pobūdžio, būna suderinamos dėliojant finansavimo struktūrą. Kuo geriau klientas ateina pasiruošęs, tuo greičiau galime aptarti sąlygas ir judėti toliau.“
Eksperto teigimu, į finansavimo struktūrą įtraukus pagalbos verslui ir garantijų fondus, procesas ženkliai neišsitęsia. Finansų partneriai padeda užpildyti dokumentus, taip nuimdami dalį verslo naštos administraciniams klausimams spręsti. Gavęs finansavimą verslas gali ieškoti naujų tiekėjų ar pirkti prekes didesniais kiekiais bei patrauklesnėmis kainomis, įvykdyti įsipareigojimus trečiosioms šalims. Paskolų garantijos suteikia galimybę atnaujinti techniką ar įsigyti nekilnojamojo turto, kurti naujas paslaugas ar produktus bei steigti naujas darbo vietas ir taip išlaikyti konkurencinį pranašumą rinkoje.
Pavyzdžiui, pandeminiu laikotarpiu „SME Finance“ kartu su „Invega“ išdalino paskolų už kiek daugiau nei 20 mln., o kartu su Žemės ūkio paskolų garantijų fondu jau suteikė paskolų už kiek daugiau nei 36 mln. eurų.
