Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis portalui lrytas.lt perdavė, kad anksčiau tinkle gaminiais iš Rytų – Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos – prekiauta dėl asortimento įvairovės ir geros kainos, nors svarios dalies jos ir nesudarė.
Tačiau po to, kai 2021 m. gegužės 23 dieną Minske buvo nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ lėktuvas su 126 keleiviais, prekybos tinklas nustojo užsakinėti prekes iš Baltarusijos. Šių metų vasario 24 d. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, „Norfa“ sustabdė ir rusiškų prekių užsakymus, o buvusias jau prekyboje išėmė iš lentynų.
Tiesa, po kurio laiko persigalvojo: vėl ėmė jomis prekiauti paskelbusi, kad gautus pinigus skirs nuo karo nukentėjusiai Ukrainai ir Lietuvos sporto bei kultūros organizacijoms. D.Ryliškio teigimu, iš esmės visas rusiškas prekes pavyko parduoti. Už jas surinkta 0,5 mln. eurų.
Anksčiau „Norfoje“ buvo galima rasti rusiškų, baltarusiškų saldainių, majonezo, alkoholinių gėrimų. Jas, pasak D.Ryliškio, pakeisti kitomis problemų nebuvo.
O štai ieškant kuo pakeisti rusišką sodą ir ukrainietišką druską teko pavargti. Pastaroji prekė sudarė 90 proc. visos prekybos tinkle buvusios druskos, o be rusiškos sodos kitos rūšies nė nebuvo. „Sodą pakeitėme vakarietiška. Ji brangesnė, bet geresnės kokybės. Iš Vakarų – Lenkijos, Italijos – dabar vežame ir druską. Suprantama, jos kainos visai kitokios nei ukrainietiškosios“, – portalui lrytas.lt komentavo D.Ryliškis.
Išėmė per 400 prekių
„Rimi“ prekybos tinkle taip pat rusiškos ir baltarusiškos prekės sudarė tik menką asortimento dalį ir, kaip sakė prekybos tinklo atstovė Gabrielė Šerėnienė, tikrai neapėmė visų kategorijų.
„Kiekvienoje prekių kategorijoje turime platų pasirinkimą, jas pristato tiekėjai iš įvairių šalių.
Nuo karo pradžios iš prekybos išėmėme 414 pavadinimų Rusijos ir Baltarusijos įmonių produktų, įvesdami naujas prekes, gaminamas ES. Šių produktų tiekėjai taip pat yra įvairios ES įmonės. Per porą mėnesių nuo mūsų sprendimo iš prekybos išimti Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintas prekes jos pasiūlė mūsų ieškomas alternatyvas – pavyzdžiui, akmens druska dabar tiekiama iš Lenkijos, Belgijos, Ispanijos, saulėgrąžų aliejus iš Estijos, Lietuvos, Ukrainos“, – vardijo G.Šerėnienė.
Portalui lrytas.lt perduodame komentare ji teigė, jog nuo karo Ukrainoje pradžios „Rimi“, priimdamas sprendimus dėl prekybos, atsižvelgia ir į ES sankcijas, nustatytas įvairioms bendrovėms ar asmenims.
O išimamų prekių išpardavimus vykdė tik visiškai minimalius, nes laikėsi sprendimo visą Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintą produkciją perduoti nevyriausybinėms organizacijoms (maistą perėmė „Maisto bankas“, kosmetikos priemones – „Raudonasis kryžius“).
Alternatyvų turėjo ir anksčiau
Prekybos tinklas „Maxima“ buvo tarp tų, kurie pirmąją karo dieną, kai Rusija užpuolė Ukrainą, nusprendė iš prekybos išimti Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintas prekes ir stabdyti tolimesnius užsakymus iš šių šalių tiekėjų.
Kaip teigė „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, iki šiol sekama sąrašu juridinių asmenų, įtrauktų į ES sankcijų paketą, ir nebendradarbiaujama su sankcijų sąraše esančiais tiekėjais.
„Alternatyvių pasirinkimų iš prekybos išimtoms rusiškoms ir baltarusiškoms prekėms ir anksčiau turėjome. Be to, nei rusiškos, nei baltarusiškos prekės nebuvo ir itin populiarios.
Anksčiau rusiškos kilmės prekių pardavimai tesudarė 0,8 proc. nuo visų mūsų prekybos tinklo pardavimų. Didžiausią Rusijoje pagamintos produkcijos pardavimų dalį sudarė alkoholiniai gėrimai, sausi pusfabrikačiai ir padažai. Mažesnę dalį – arbata pakeliuose bei sausa bakalėja, pavyzdžiui, saulėgrąžos.
Tuo tarpu baltarusiškos kilmės prekės sudarė dar mažesnę dalį – vos 0,5 proc. nuo visų mūsų tinklo pardavimų. Tai buvo alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai, žuvies konservai, hematogenas ir kt.“, – portalui lrytas.lt sakė E.Dapkienė.
Blokavo pardavimą per kasas
Iš prekybos tinklo „Iki“ asortimento visos rusiškos bei baltarusiškos prekės dingo pirmąją karo savaitę. Taip pat, kaip teigė prekybos tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė, buvo blokuotas jų pardavimas per kasas, kad tokių pirkinių apskritai nebūtų įmanoma įsigyti. „Iki“ skaičiuoja, kad atsisakė iki 300 rusiškų bei baltarusiškų prekių – nuo žaislų, leidinių iki užkandžių, arbatų, gėrimų.
Didžiausios kategorijos pagal prekių skaičių buvo spaudos leidiniai ir žaislai.
„Jei žiūrėtume pagal pardavimo apimtis, rusiškos ar baltarusiškos prekės buvo perkamiausios gėrimų, arbatų ar alkoholinių gėrimų kategorijose. Visoms be išimties rusiškoms ar baltarusiškoms prekėms pavyko greitai ir sklandžiai rasti alternatyvas, pakeisti išimtas prekes. Tokių prekių skaičius bendrame mūsų prekių asortimente nėra didelis, tad ir pirkėjai nepajautė jokių nepatogumų, juolab, kad tiek iš pirkėjų, tiek iš mūsų partnerių sulaukėme palaikymo šiems sprendimams“, – portalui lrytas.lt komentavo V.Budrienė.
Prekybos tinklas „Iki“ ir toliau neprekiaus rusiškomis ar baltarusiškomis prekėmis bei kol kas neplanuoja tokių prekių grąžinti į prekybą.
Anot prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ atstovės ryšiams su visuomene Linos Skersytės, rusiškų ar baltarusiškų prekių jie turėję tik specialių pasiūlymų metu, nedideliais kiekiais, todėl didelių pokyčių asortimente prasidėjus karui nepajuto.
