Spalio 6 d. ES paskelbė aštuntojo sankcijų paketo tekstą, kuriame nurodyti planai apriboti rusiškos naftos kainas. Sprendimą nustatyti kainų viršutines ribas rugsėjo 2 d. priėmė Didžiojo septyneto (G7) (JAV, Vokietijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos ir Kanados) finansų ministrai. Šis mechanizmas susijęs su šeštuoju ES sankcijų Rusijai paketu, pagal kurį nuo gruodžio 5 d. draudžiama jūra gabenti rusišką naftą, o nuo vasario 5 d. – ir naftos produktus.
Įsigaliojus naujoms Europos sankcijoms, transportavimas bus leidžiamas, tačiau su sąlyga, kad nafta ir naftos produktai bus perkami už kainą, lygią viršutinei kainų ribai arba už ją mažesnę, rašo „forbes.ru“.
Kainų viršutines ribas dar turi patvirtinti Europos Taryba kartu su šalimis partnerėmis, priklausančiomis vadinamajai „Viršutinių kainų ribų koalicijai“. Pagal G7 koncepciją prie koalicijos turėtų prisijungti ne tik Europos ir G7 šalys, bet ir Kinija su Indija, kurios dar nepareiškė tokio noro.
Kainų viršutinės ribos būtų taikomos naftos ir kai kurių naftos produktų gabenimui jūra į trečiąsias šalis. Taip pat numatyta, kad kai kurios ES valstybės narės galės toliau importuoti žaliavinę naftą ir naftos produktus iš Rusijos „dėl jų ypatingos padėties arba tais atvejais, kai žaliavinės naftos tiekimas vamzdynais iš Rusijos sustabdomas dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių“. Esant būtinybei užtikrinti energetinį saugumą gali būti leidžiama nenustatyti viršutinės kainų ribos tam tikroms trečiosioms šalims.
Spalio 5 d. beveik tuo pačiu metu, kai buvo priimtas minėtas sankcijų paketas, OPEC+ aljansas nusprendė nuo lapkričio 2 mln. barelių per dieną sumažinti bendrą naftos gavybą.
Kaip OPEC+ sprendimas ir naujos sankcijos paveiks Rusijos svorį pasaulinėje naftos rinkoje?
Galimybė augti
„Nepaisant to, kad OPEC+ sprendimas nuskambėjo labai garsiai – nuo lapkričio sumažinti gavybą net 2 mln. barelių per parą ir išlaikyti tokį lygį ateinantį pusmetį – tai Rusijai iš esmės nieko nekeičia“, – sakė tyrimų centro „Energetikos ir finansų instituto“ atstovas Aleksejus Gromovas.
Pasak jo, OPEC+ šalys jau šiandien pagal joms paskirtas kvotas neišgauna daugiau nei milijono barelių naftos. Ekspertas teigia, kad net ir paskelbus staigų gavybos sumažinimą, Rusija tebeturi galimybę gavybą padidinti.
„Šiuo metu pagal OPEC+ kvotą Rusija turi teisę išgauti iki 11 mln. barelių naftos per dieną, o ji išgauna apie 10 mln. barelių, – aiškina A.Gromovas. – Paskelbus kvotų mažinimą, Rusijos kvota sumažės iki 10,5 mln., galbūt 10,4 mln. barelių per parą. Taigi Rusija gali padidinti savo gavybą dar puse milijono barelių, todėl OPEC+ sprendimas jai niekaip nekenkia.“
„Manau, kad Rusija nieko nesumažins, – pritaria Finansų universiteto ir Nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas Stanislavas Mitrachovičius. – Dėl sankcijų apribojimų Rusijos gavyba jau patiria spaudimą. Jei Rusija paskelbs apie kokį nors naftos gavybos mažinimą, tai bus mažinimas popieriuje“.
Švelnios sankcijos ar žingsnis į priekį?
Rusijos naftos ir dujų gamintojų sąjungos specialistė Irina Kezik mano, kad ES iniciatyvos nustatyti viršutinę naftos kainų ribą labiau primena tylų susitarimą sušvelninti sankcijas. „Kitaip tariant, Europa bando išlyginti naftos ir naftos produktų pasiūlos svyravimus rinkoje ir apsaugoti savo bendroves, kurios naftą gabena jūra, – sakė I.Kezik. – Tačiau kyla klausimas dėl viršutinės kainos ribos, kurios dar niekas neįvardijo.“
Pašnekovės nuomone, tikėtina, kad kaina nenurodoma, nes ES baiminasi „nueiti per toli“. Atsižvelgiant į neseniai priimtą OPEC+ sprendimą mažinti gavybą, neatmetama, kad Europa ir toliau norės pirkti jūra gabenamą naftą iš Rusijos, nes ji parduodama su nuolaida.
Reikia paminėti, kad Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas neseniai pareiškė, kad 70 JAV dolerių už barelį – Rusijai tinkama kaina, nes gavybos sąnaudos vidutiniškai siekia 8–15 JAV dolerių už barelį.
Tuo metu investicinės kompanijos „Veles Capital“ analitikė Jelena Kožuchova pažymėjo, kad ES ir G7 šalys pastaraisiais mėnesiais aiškiai parodė esančios rimtai nusiteikusios įvesti sankcijas Rusijai ir nustatyti naftos kainų viršutinę ribą. „Neabejotina, kad tikslesnis mechanizmas bus parengtas iki numatytos gruodžio 5 d., – sakė ji. – Pasaulinės naftos rinkos dalyvių tokia perspektyva, kuriai ruošiasi ir Rusija, nebešokiruoja.“
„Be jokios abejonės, tai – žingsnis į priekį, nes dabar matome, kad ES ne tik kalba apie naftos kainų viršutinės ribos įvedimą, bet jau apibrėžia ir jos įvedimo kontūrus: numatoma, kad naftos kainų viršutinė riba netaikoma vamzdynais tiekiamai rusiškai nafta, naftos transportavimui naftotiekiu „Sachalinas-2“, – komentavo tyrimų centro „Energetikos ir finansų instituto“ atstovas A.Gromovas. – Akivaizdu, kad galutinio sprendimo dar nėra dėl paprastos priežasties – ES seka JAV energetikos politiką, ir kai tik JAV ekspertai paskelbs atitinkamą sankcijų išaiškinimą, nustatys viršutinę kainų ribą, galbūt pasiūlys kokią nors skaičiavimo formulę, europiečiai seks paskui ją“.
A.Gromovo nuomone, su „Sachalinas-2“ projektu viskas paprasta: faktas, kad jame dalyvauja Japonijos bendrovės. Japonija yra G7 narė, ir tai greičiausiai yra G7 vidaus susitarimo rezultatas. Juolab, kad Japonija niekada neslėpė, jog „Sachalinas-2“ yra svarbus užtikrinant jos energetinį saugumą.
Finansų universiteto ir Nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas S.Mitrachovičius mano, kad kai kurios bendrovės Europoje ras būdų, kaip dirbti su Rusija jau po gruodžio 5 d. „Jos gudraus visais įmanomais būdais, pateiks ataskaitas, iš kurių neįmanoma bus suprasti, kad pažeidė kainų ribojimą“, – įsitikinęs „forbes.ru“ pašnekovas.
Galbūt, jo nuomone, bus tokių, kurios savo veiklą perkels į kitas jurisdikcijas.
Realus Europos embargo įgyvendinimas ir nustatyta naftos kainos viršutinė riba neabejotinai apsunkintų Rusijos naftos tiekimą į trečiąsias šalis. A.Gromovo skaičiavimu, iki 2023 m. pradžios Rusija susidurs su naftos eksporto sumažėjimu maždaug 20 proc. dabartinio lygio – 1,2–1,3 mln. barelių per parą. Bendras Rusijos naftos eksportas anksčiau siekė 5,5 mln. barelių per parą.
Naftos rokiruotė
Aštuntasis ES sankcijų paketas kol kas neturi įtakos Rusijos naftos tiekimui į Europą, mano S.Mitrachovičius. Spalį, lapkritį ir pirmosiomis gruodžio dienomis rusiška nafta tekės, nebent įvyktų kažkas netikėto, būtų priimtas devintasis sankcijų paketas arba Rusijos pusė norėtų uždaryti naftotiekius.
Specialisto teigimu, jei Europoje ir bus naftos deficitas, jis pasijus vėliau. Tačiau akivaizdu, kad rusišką naftos stygių kompensuos tiekimas iš Artimųjų Rytų ir JAV. Tuo pat metu, priduria S.Mitrachovičius, Artimųjų Rytų šalys ne didina, o mažina gamybą. „Tai reiškia, kad jei Artimųjų Rytų naftos tiekimas Europai padidės, atsiras vietos Azijoje, ir akivaizdu, kad ją užims Rusija“, – mano ekspertas.
JAV nafta tikrai nebus panacėja Europos naftos rinkai. Tokia A.Gromovo nuomonė. Esą amerikietiškos naftos kokybė ir fizinės bei cheminės savybės tinka ne visoms Senojo pasaulio naftos perdirbimo gamykloms.
„Skirtingai nuo dujų, kuriomis JAV galėtų masiškai aprūpinti Europą per penkerius ar šešerius metus, to negalima pasakyti apie naftą. Europos naftos perdirbimo gamykloms reikia daugiau sieros turinčios žaliavos“, – teigė pašnekovas.
Tuo metu rusiška nafta jūromis, nors embargas dar netaikomas, į daugelį Europos šalių nebetiekiama arba tiekiama minimaliai. Tai reiškia, kad šios šalys jau rado alternatyvą rusiškai naftai – ją pakeitė Artimųjų Rytų ir šiek tiek JAV nafta.
