Kodėl vėjo jėgainės nesisuka?
Portalo lrytas.lt skaitytojas atkreipė dėmesį, kad jam dažnai tenka matyti vėjo jėgainių parkus, deja, nesisukančius visai arba juda vos vienos kitos vėjo jėgainės sparnai.
„Girdėjau, kad yra nustatytas limitas, bet negi ir pigiai elektros energijai, ypač dabar, kai situacija tokia sudėtinga?“ – nesuprato jis.
Edgaras Maladauskas, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) laikinas direktorius, aiškino, jog limitų tikrai nėra, niekam nebūtų naudinga laikyti neveikiančias vėjo jėgaines. Viskas priklauso nuo vėjo, jei jis silpnas, vėjo jėgainės nesisuka ar iš viso parko juda vos kelios, pagavusios stipresnę vėjo bangą. Ši vasara buvo mažiau vėjuota, tad vėjo jėgainės veikė rečiau, tačiau ir apskritai vėjas stipresnis būna naktį.
Jis atkreipė dėmesį, kad esant audroms ir per stipriam vėjui elektrinės net gali nustoti veikti dėl saugumo, kad nebūtų pažeistos, nesulūžtų.
Taip pat esant vėjuotoms dienoms jėgainės gali nesisukti dėl to, kad parkas dar tik statomas arba vykdomi aptarnavimo, planiniai priežiūros darbai. „Gal ten žmonės tuo metu dirba, apžiūri, veikiančioje elektrinėje to daryti negalima, ją reikia išjungti“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Stovi pastatytos, bet neveikia
Taip pat vėjo jėgainių parkai gali būti pastatyti, bet dar negavę leidimo veikti. E.Maladauskas sakė žinantis, kad Lietuvoje yra bent du vėjo jėgainių parkai, kurie buvo ištestuoti prieš vykdant gamybą, tačiau „Litgrid“ leidimų pradėti vykdyti komercinę veiklą nesuteikė. Tad jau tris keturis mėnesius vėjo jėgainės stovi nesisukdamos.
„Pastatyti vėjo elektrinių parką yra sudėtinga, tai užtrunka kelis metus. Dirbi, dirbi, o pastatęs visą parką nebegauni leidimo gaminti elektrą, nes kažkas staiga pakeitė reikalavimus. Tikrai yra pikta. Tada aiškinamasi ir su teisininkais, procesas užsitęsia, o įmonėms kaštai auga. Atrodo, kad „Litgrid“ net nebespėja apdoroti visos informacijos, galbūt jiems reikėtų plėsti savo komandą, kad jie išlaikytų spartų tempą kartu su verslais, vystytojais“, – sakė jis.
Taip pat, kaip jis teigė, daugelis vietų, kuriose būtų palanku statyti vėjo jėgainių parkus, jau užsipildė, tad pastaruoju metu tiesiog ieškoma vietų, kurios nebūtų draudžiamoje zonoje. Visgi vietą rasti dar įmanoma, tačiau daug sudėtingiau gauti leidimą prisijungti prie tinklų.
„Šiandien investicijų netrūksta, būtų galima vystyti daug projektų ir statyti vėjo elektrinių, bet leidimus gauti labai sudėtinga, „Litgrid“ jų neduoda. Šiandien Lietuvoje yra galimai apie 7000 megavatų galios, kuri galėtų būti vystoma, bet visi projektai yra sustoję tokiu svarbiu metu, kada vyksta karas, kada reikia greičio, skubėti investuoti, veikti, apsirūpinti elektros energija. Bet procesai nejuda.
Juk Lietuva nieko neturi – nei naftos, nei dujų, mums lieka tik gaudyti vėją ir saulę. O kas atsitiks, kai greitai pereisime nuo naftos prie elektros? Tada turėsime dar daugiau elektros importuoti, jei taip lėtai judėsime su savais projektais. O taip ir toliau importuodami elektrą visada turėsime aukštas kainas. Tikrai neramu dėl Lietuvos ateities“, – piktinosi E.Maladauskas.
„Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis teigė, jog įmonė stengiasi užtikrinti, kad visi energetikos projektai būtų įgyvendinami kuo greičiau, tačiau pripažino, kad šiuo metu iš tiesų Lietuvoje stovi du nauji pastatyti vėjo elektrinių parkai, kurie šiemet pradėjo bandomąją eksploataciją ir elektrą jau gamina, tiekia ją į tinklą, tačiau vis dar neturi leidimo komercinei veiklai, kurį, patikslino „Litgrid“, iš tiesų išduoda ne jie, kaip teigė E.Maladauskas, o Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT).
„Litgrid“ atlikus bandymus, abu šie parkai neatitiko 2018 m. įsigaliojusių reikalavimų dėl reaktyviosios galios užtikrinimo. Reaktyvioji galia yra svarbi, nes nuo jos priklauso įtampos valdymas elektros sistemoje. Reikalavimai, apie kuriuos kalbame, buvo numatyti Europos Komisijos reglamente ir VERT nutarime, o „Litgrid“ šiuo atveju tik atlieka generatorių patikrinimą ir pateikia vertinimą.
Šiuo metu minėti reikalavimai yra peržiūrimi, „Litgrid“ jau pateikė taisyklių pakeitimus, paskelbė viešąją konsultaciją. VERT patvirtinus naujas taisykles, vėjo elektrinių parkai jau turėtų gauti leidimus komercinei veiklai. Suprantame situacijos svarbą ir tikimės, kad tai įvyks per kelias ateinančias savaites.“, – portalui lrytas.lt komentavo R.Masiulis.
Žadėtas proveržis neprasiveržia
E.Maladauskas piktinosi ir energetikos ministro Dainiaus Kreivio pasisakymais apie tai, kad šiai Vyriausybei valdant buvo įrengta apie 550 megavatų atsinaujinančios energijos pajėgumų, kai valdžioje buvus valstiečiams jų buvo tik 123 megavatai. Kaip teigė E.Maladauskas, „nėra čia kuo didžiuotis“, nes vėjo jėgainių parkai vystomi apie 5 metus, visi projektai buvo pradėti daug anksčiau, tad tai, kad atsinaujinančios energetikos generacija išaugo būtent šiuo laikotarpiu – ne D.Kreivio nuopelnas.
E.Maladausko teigimu, visa vėjo energetikos industrija yra nepatenkinta ir vadinamuoju Proveržio paketu: „Jo iš viso galėjo nebūti, dabar jis įnešė tik dar daugiau neaiškumo, procesai pailgėjo, projektai stringa.“
„Mano nuomone, vyksta kažkoks lobizmas, nes nerandu kitos priežasties, kodėl projektai yra taip stabdomi, kai Lietuvai reikia kuo greičiau stengtis pasiekti 100 proc. elektros generaciją, greičiau užsiimti eksportu, o ne importu“, – sakė pašnekovas.
Vėjo parkus vystančios ir statančios įmonės „Inikti“ direktorius Aivaras Stumbras portalui lrytas.lt sakė kol kas su „Litgrid“ ar „Energijos skirstymo operatoriumi“ (ESO) problemų neturintis, tačiau štai Proveržio paketas tikrai kelia iššūkių, galinčių atsieiti milijonus investicijų ir iššvaistyti kelis metus.
Pavyzdžiui, pasak A.Stumbro, vystytojams nebeaišku, ką daryti su jau įpusėjusiais ar baigiamais projektais.
„Ar projektą reikia baigti pagal senuosius reikalavimus, ar iš naujo tvarkyti visus dokumentus pagal naujuosius? Trūksta oficialaus ir konkretaus išaiškinimo, kuriuo galėtų remtis visos įmonės“, – sakė jis.
Įmonės vadovas taip pat pabrėžė, kad savivaldybės tam tikrus Proveržio paketo punktus interpretuoja skirtingai, kai kurios reikalauja perteklinių dokumentų, tad procesai ne sutrumpėjo, kaip buvo žadėta, o net pailgėjo.
„Vsa tai stabdo vėjo jėgainių plėtrą tose savivaldybėse ir mažina galimybes greičiau įgyvendinti nacionalinius energetikos tikslus“, – komentavo A.Stumbras.
Energetikos ministerija portalui lrytas.lt pabrėžė, kad kliūčių plėtrai sudaryti tikrai nesistengiama, o įstatymas nuolat tobulinamas, tad į įvairius pastebėjimus ir pasiūlymus skeptiškai nežiūrima. Ir jeigu vėjo jėgainės jau yra pastatytos bei atitinka saugumo reikalavimus, tikrai nebus liepta persukti naujus varžtelius dėl naujojo paketo. Kiekvienas atvejis bus analizuojamas individualiai.
Būtina plėtoti tinklus
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas aiškino, kad dėl nepakankamų tinklų pajėgumų problemų kyla visiems – tiek saulės, tiek vėjo, tiek hibridinių elektrinių vystytojams. „Tiesiog nėra kur prisijungti, viskas jau išnaudota“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Jo teigimu, tinklą reikia plėtoti, bet tai nėra lengva ir gali užtrukti apie 10 metų, o ir pačios biurokratinės procedūros trunka ilgai: „Litgrid“ visus projektus ir planus teikia VERT, ji juos tvirtina. Norint ką nors pakeisti, padidinti, reikia vėl iš naujo viską svarstyti, tvirtinti, o ir tie projektai kasmet nėra peržiūrimi, jie tvirtinami ilgesniam laikui. Bet vis tiek nepateisinu to, kad viskas iki šiol yra ilgai tempiama.“
V.Jankauskas įžvelgia ir dar vieną problemą – išaugo prijungimo įkainiai, nėra lengva perskaičiavus kainas rasti tinkamus rangovus.
Tačiau E.Maladausko teorija dėl galimo lobizmo V.Jankauskas netiki. Anot jo, tai niekam neišeitų į naudą, o „Litgrid“ neturi kitų konkurentų, dėl kurių reikėtų priimti keistus sprendimus, tad, energetikos eksperto manymu, projektai stoja būtent dėl išsitęsusių biurokratinių procedūrų.
„Nors energetikos ministras dar pavasarį garsiai sakė, kad bus parengtas Proveržio paketas, kuris viską supaprastins, matome, kad turbūt tas proveržis ne taip lengvai ir prasiveržia. D.Kreivys kalba gražiai, bet jam ne viską pavyksta padaryti“, – teigė V.Jankauskas.
Visgi pašnekovas tiki, kad 2030 m. Lietuva galėtų tapti elektrą eksportuojančia šalimi, kaip yra pareiškęs energetikos ministras.
„Pažiūrėkite vien į gaminančių vartotojų skaičių, jų bus daugiau, nei planuota. Visgi turime galvoti ne tik apie atsinaujinančią energetiką. Kas bus kai saulė nešvies ir vėjas nepūs?
Pasižiūrėkime, Lietuvos biržoje elektra kainuoja tiek pat, kiek ir Danijoje. O Danija juk iš vėjo pasigamina daugiau nei 50 proc. jai reikalingos elektros. Ji turi pakankamai gamybos pajėgumų, net daugiau, nei reikia, bet net ir Danijoje vėjas ne visada pučia, tai ką kalbėti apie Lietuvą.
Būtina statyti ir kitokių elektrinių, plėtoti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, kad jaustumėmės saugūs ir turėtume elektros, net jei saulė nešvies ir vėjas nepūs“, – pabrėžė V.Jankauskas.
Iki praėjusių metų pabaigos „Litgrid“ yra prijungusi prie perdavimo tinklo vėjo elektrinių, kurių bendra instaliuota galia siekia 444 MW.
Iki šių metų pabaigos bus prijungta dar 168 MW galios vėjo parkų, o kitąmet preliminariai planuojama prijungti 398 MW galios vėjo elektrinių.
Prijungimo prie perdavimo tinklo darbai pagal teisės aktus trunka iki 22 mėn., tačiau vystytojai gali šį terminą sutrumpinti, jei patys pasirenka jų rangovą. „Litgrid“ teigimu, įprastai prijungimui reikalingos infrastruktūros įrengimas atliekamas greičiau, nei pastatomas pats vėjo parkas.
