„Tikrai norėtųsi pamatyti Vyriausybės pastangas ir išsamias diskusijas apie tai, kaip galėtume nulipti nuo to blogojo pjedestalo pagal vieną iš kriterijų, kuriuo negalime didžiuotis, – aš kalbu apie maisto kainų augimą Lietuvoje, kuris yra didžiausias euro zonoje. Iš tikrųjų sunku patikėti, kai sakoma, jog nieko negalima padaryti, juk turi būti neišbandytų sprendimų“, – interviu „Žinių radijui“ sakė I.Segalovičienė.
Jos teigimu, sprendimai turėtų būti nukreipti į konkrečias pažeidžiamas visuomenės grupes.
„Tikrai galima tų sprendimų paieškoti ir nebūtinai vien tik per mokestinius dalykus, bet per ženkliai taiklesnius sprendimus, nukreiptus į konkrečias pažeidžiamas grupes“, – sakė prezidento patarėja.
Kaip pavyzdį ji nurodė šeimų korteles, kuriomis naudojasi gausios ir vaikus su negalia auginančios šeimos, – papildžius maistui skirtais pinigais ji būtų taiklesnė parama nei pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata.
„Kaip taiklesnė atsvara, pavyzdžiui, PVM maistui, galėtų būti kiekvienam vaikui šeimoje, kuriai ta kortelė išduota ar būtų išduota ateityje, kas mėnesį tam tikrą sumą skirti maistui. Tai nebūtų brangu, tai būtų taiklu ir padėtų šeimoms“, – kalbėjo I.Segalovičienė.
Jos teigimu, Vyriausybės parengtame kitų metų valstybės biudžeto projekte siūlomas pajamų didinimas gali būti neadekvatus esamai situacijai, nes siūlomos priemonės parengtos pagal prognozuojamą 6 proc. kitų metų vidutinę metinę infliaciją, kai reali infliacija bus gerokai aukštesnė.
„Norisi priminti, kad nuo birželio įsigaliojęs pirmasis paramos gyventojams paketas buvo paskaičiuotas prie 10 proc. vidutinės metinės infliacijos. Matome, kad šiandien reali metinė infliacija yra 24 proc. Todėl tiek atlyginimai, tiek socialinių išmokų augimas atsilieka nuo infliacijos ir pažeidžiami žmonės atsiduria dar sudėtingesnėje situacijoje. Prezidentas kelia klausimą – ar pažeidžiamų grupių apsauga yra tikrai adekvati?“ – kalbėjo I.Segalovičienė.
Pasak jos, 2023 metų numatomas infliacijos lygis turėtų būti dar kartą įvertintas prieš priimant biudžetą.
„Prezidentas tikisi, kad būtent būsimų metų infliacija, kuri paskaičiuota ir įvertinus, didesnę bazę, į ją bus rimtai pasižiūrėta priimant sprendimus dėl socialinių išmokų pažeidžiamiausiems žmonėms“, – kalbėjo I.Segalovičienė.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį sakė, kad Vyriausybės siūlomas 2023-ųjų biudžeto projektas – rimtas žingsnis į priekį. Jis tikisi, kad biudžetą svarstant Seime kai kurie dalykai bus patobulinti, o tam pastangas sutelks tiek pozicija, tiek opozicija.
Vyriausybė penktadienį pritarė 2023 metų valstybės biudžeto projektui, antradienį jis bus teikiamas Seimui.
Suabejojo siūlymu dėl „Šeimos kortelės“
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kelia klausimą, ar tikrai šiuo metu verta kalbėti apie papildomas priemones, kai kitų metų biudžete jau numatyti sprendimai, nukreipti į konkrečias, visuomenėje labiausiai pažeidžiamas grupes.
„Šiame biudžete numatyta tikrai daug priemonių, kurios didina pajamas visoms socialiai jautriausioms grupėms. Taip pat priemonės, kurios ir kompensuoja elektros ir dujų šoką vartotojams – tiek buitiniams, tiek ir verslams. Ar verta dar kalbėti apie papildomas priemones, kai nematome, koks jų pagrindimas“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė viliasi, kad kitų metų biudžetas po parlamentarų diskusijų bus priimtas be didesnių pakeitimų.
„Man atrodo, šis biudžetas yra socialiai jautrus, tikrai daug dėmesio skiriama ir jautriausioms grupėms, ir biudžetininkams, ir finansavimas ženkliai auga savivaldai. Tuo pat metu jis yra ir liberalus, ta prasme, kad neauga nė vienas mokestis. Jis tikrai atsakingai parengtas šiomis aplinkybėmis ir norėtųsi pamatyti Seime gerą diskusiją dėl jo ir jį priimtą“, – nurodė Seimo pirmininkė.
