Vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), planuojama pasiskolinti apie 2 mlrd. eurų, 4 mlrd. eurų – užsienio rinkose išleidžiant euroobligacijas. Dar apie 639 mln. eurų planuojama pasiskolinti iš tarptautinių finansų institucijų, teigiama Vyriausybės 2023 metų skolinimosi programoje.
Valstybės biudžeto išlaidos 2023 metais taip pat bus finansuojamos iš šiemet sukaupto lėšų likučio, siekiančio apie 866 mln. eurų, ir į valstybės iždą grįžtančių ankstesniais metais įstaigoms ir įmonėms perskolintų lėšų (25 mln. eurų). Valstybės biudžeto srautams valdyti gali būti skolinamasi išleidžiant iždo vekselius.
Prognozuojamas finansavimo poreikis 2023 metais sieks apie 7,164 mlrd. eurų, didžiausią jo dalį sudarys bendro valstybės biudžeto deficito finansavimas – apie 2,984 mlrd. eurų. Iš jų valstybės biudžeto deficitui finansuoti bus skirta apie 2,557 mlrd. eurų, o Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšų – apie 427 mln. eurų.
Elektros ir dujų kainų kompensavimui numatoma skolintis 1,046 mlrd. eurų, pagalbai Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos agresijos – 221 mln. eurų, geležinkelių infrastruktūros išlaikymui nutrūkus krovinių srautui iš Rusijos ir Baltarusijos – 79 mln. eurų, karinio mobilumo infrastruktūros projektams keliuose ir geležinkeliuose – 56 mln. eurų, bei keleivių vežimui geležinkeliais – 6 mln. eurų.
Apie 1,998 mlrd. eurų bus skirta skolai grąžinti, iš jų vidaus – 1,765 mlrd. eurų, užsienio – 233 mln. eurų.
Planuojama, kad 2023 metų pabaigoje susidarys apie 1,1 mlrd. eurų lėšų likutis, skirtas valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimui 2024 metų pradžioje (400 mln. eurų) ir euroobligacijų emisijai 2024 metų sausį išpirkti (700 mln. eurų).
Vyriausybės skolinimosi programa teikiama Seimui kartu su valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.
