Anot jo, deficitui viršijus 5 proc. ribą valstybei gali tekti mokėti didesnes palūkanas ne tik už naujas, bet ir dabartines skolas.
„Labai svarbu, kad deficitas neperliptų 5 proc., dabar jis yra 4,9 proc. Mano supratimu, mes artėjame prie pavojingos ribos, tarptautinės rinkos pakankamai jautriai žiūri į deficitus nuo 4 iki 5 procentų – lipant virš 5 procentų jos pradeda bausti pakankamai skaudžiai didindamos palūkanų normas, jos būtų palaipsniui pritaikytos ne tik naujai skolai, bet ir esamai skolai, kurią reikėtų perfinansuoti“, – pirmadienį LRT radijui sakė M. Majauskas.
Vyriausybės Seimui teikiamame 2023 metų biudžeto projekte prognozuojamas deficitas siekia 4,9 proc., o valstybės skola – 43 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
M. Majauskas atkreipė dėmesį, kad didelę dalį šio deficito sudaro vienkartinės išlaidos, be kurių biudžetas atitinka ES kriterijus.
„Lygiai kaip ir pandemijos metu, didelė dalis deficito buvo vienkartinės išlaidos, tai šiuo atveju iš 4,9 proc. deficito bent 2 proc. sudaro vienkartinės išlaidos, kas reiškia, kad normalizuotas deficitas yra apie 2,9 proc. ir tai atitinka Stabilumo ir augimo akte įtvirtintą mūsų įsipareigojimą“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Anot M. Majausko, biudžetas suplanuotas taip, kad, kompensuojant dalį išlaidų energetikai ir didinant žmonių pajamas esant aukštai infliacijai būtų išlaikyta labiausiai pažeidžiamų gyventojų perkamoji galia.
„Mes turime milžinišką infliaciją – vidutinė apie 18 proc. šiemet bus, ateinančiais – dar apie 6 proc., tai bendrai apie 24–25 proc. Galima sakyti, kad pažeidžiamiausius stengiamės apsaugoti taip, kad jų perkamoji galia nenukentėtų, tuo tarpu viešojo sektoriaus atlyginimus stengiamės nuosekliai didinti pagal galimybes“, – kalbėjo M. Majauskas.
Gyventojų pajamų didinimui kitąmet planuojama išleisti 1,552 mlrd. eurų. Pasak M. Majausko, žmonių perkamosios galios išlaikymas turėtų apsaugoti ekonomiką, kurią energetiniu karu siekia susilpninti Rusija.
„Natūralu, kad gali užsiauginti milžinišką deficitą ir padaryti milžinišką ekonomikos augimą, bet tokio tikslo nėra, tikslas yra krizinėmis sąlygomis pabandyti išlaikyti žmonių perkamąją galią ir apsaugoti ekonomiką. Energetinio karo akivaizdoje Rusijos tikslas yra sužlugdyti ekonomikas ir suskaldyti visuomenę“, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Jis pabrėžė, kad dėl kompensacijoms elektrai ir šildymui skiriamos didelės pinigų sumos 2023 metų biudžetą galima laikyti teisingu socialiniu požiūriu.
„Socialiniu požiūriu šis biudžetas yra labai dosnus“, – teigė M. Majauskas.
Energijos kainų augimo poveikio gyventojams ir verslui švelninimui 2023 metais iš biudžeto numatyta skirti 1,93 mlrd. eurų, iš jų gyventojams – 812 mln. eurų, o vien elektros kainos dalies kompensavimui verslui – 446 mln. eurų (šių metų ketvirtąjį ir kitų metų pirmąjį ketvirčius).
M. Majauskas taip pat teigiamai vertina Vyriausybės siūlymą neterminuotai pratęsti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą viešbučiams, o maitinimo įstaigoms – iki kitų metų liepos. Taip, anot jo, skatinamas paslaugų eksportas ir smulkiojo verslo kūrimas bei skaidrumas.
„Padidinti PVM tarifą viešbučiams dvigubai pafrontės valstybei nuo sausio būtų tiesiog nesuprantamas dalykas, todėl Vyriausybė, mano supratimu, imasi teisingų veiksmų“, – teigė M. Majauskas.
„99 proc. maitinimo verslo yra smulkusis verslas, prie kiekvieno policininko nepastatysi, mokesčių inspektoriaus neišsiųsi, nėra tokios idėjos. Dauguma Europos Sąjungos šalių suprasdamos, kad nesugebės sukontroliuoti smulkaus verslo, nustato tokį mokestį, kaip supranta, kad verslas yra pasiruošęs susimokėti, jo kitaip nepriversi susimokėti, tai kaip paskata verslui ne tik jį kurti, bet ir skaidrinti“, – sakė jis.
Šią savaitę biudžeto projektas bus teikiamas Seimui.
