Neapibrėžtumų gausioje aplinkoje nėra universalių patarimų, kaip geriausia elgtis, tinkančių visiems verslams. Kiekvienas verslas ir organizacija turėtų individualiai vertinti situaciją ir nepasiduoti nepamatuotoms emocijoms.
„Šiuo metu svarbu peržiūrėti esamą verslo strategiją, ateities planus ir suplanuotas investicijas. Svarbu identifikuoti verslo stipriąsias ir silpnąsias vietas, numatyti galimas grėsmes ir judėti pirmyn“ , – įsitikinęs RATO kredito unijos valdybos pirmininkas Vytenis Mažiulis.
Skolintis ar ne?
Verslininkams kyla daug klausimų dėl ateities neapibrėžtumo. Pagrindiniai jų – ar dabar geriausias laikas skolintis, planuoti investicijas, plėtoti verslą?
V. Mažiulis tikina, kad nerimas ir baimė dėl ateities neturėtų trukdyti rūpintis kasdieniais verslo poreikiais. Padidėjusios paskolų palūkanų normos ir griežtėjantys kredito įstaigų reikalavimai gali atrodyti kaip rimtos ir bauginančios kliūtys, siekiant gauti finansavimą. Visgi svarbu nepamiršti, kad dažniausiai skolinamasi ilgesniam periodui, per kurį palūkanų normos gali ir mažėti, o nepasinaudojus atsiradusiomis verslo galimybėmis jos rinkoje gali išnykti.
„Verslininkai dar neturėjo pamiršti, kad pandemija sukūrė ne tik iššūkių, bet ir naujų verslo modelių, atvėrė naujų rinkų ir atvedė naujų klientų. Naujai atsiradę verslai įnešė pokyčių dalyje sektorių, tad ir šiandienė situacija padės sukurti naujų darbo vietų, projektų, kurių rinkoje nebuvo iki šiol. Kiekviena krizė yra galimybė. Krizinėse situacijose, įsijungus išlikimo režimui, kyla įvairių verslo idėjų. Tad siūlau nesustoti ir nebijoti kurti“, – ragina RATO kredito unijos valdybos pirmininkas V. Mažiulis.
Patarti verslui, o ne jį bausti
Visų verslų, įskaitant kredito įstaigas, tikslas yra uždirbti pelno, todėl sudėtingu laikotarpiu nereikia vengti apie problemas atvirai kalbėtis su finansų įstaigomis, su kuriomis bendradarbiaujate. Tik vykstant dialogui gali būti pasiūlyti tokie finansavimo sprendimai, kurie tiktų abiem pusėms. Darbas su finansų partneriais yra kaip darbas šeimoje: būtina kalbėti apie dabartį, ateitį ir vienam kitą girdėti – tik taip galima rasti pačius geriausius sprendimus bei atsakymus.
„Bankai, kredito unijos, alternatyvūs finansuotojai yra suinteresuoti savo pagrindinio verslo plėtra. Niekas neturi tikslo už skolas perimti kuo daugiau turto ir tuomet jį realizuoti. Finansų įstaigoms turto perėmimas – vienas sudėtingiausių procesų, tad visada, matant pozityvų verslo klientų nusiteikimą bendradarbiauti, galima rasti konsensusą“, – įsitikinęs RATO kredito unijos valdybos pirmininkas.
Kompromisai naudingi abiem pusėms: klientui suteikiama pagalba, esant sudėtingai situacijai, o finansų įstaiga „neapsikrauna“ papildomu turtu. V. Mažiulio nuomone, jei leidžia verslo specifika, galima stabdyti verslo apimtis, bet taip pat reikia įvertinti riziką, kad, planuojant grįžti į rinką, vietos joje gali ir nebelikti. Jis taip pat primena, kad besitęsiančiais iššūkių laikotarpiais, verslininkai turi aktyviai domėtis ne tik valstybės paramos priemonėmis nukentėjusiems verslams, bet ir intensyviai naudotis atsinaujinančios energijos šaltinių finansavimo lengvatomis, INVEGA ir ŽŪPGF paskolų garantijomis.
Taip pat ryškėja tendencija, kad rinkose vis labiau lyderiaus suprantantys, kad investicijos į tvarumą yra ne tik mada ar rinkodaros priemonė, bet ir reali nauda verslui. Organizacine prasme adaptyvūs vadovai ir lanksčios įmonės, kurios nesiekia greito pelno, tačiau kuria įmonės ilgaamžiškumo strategiją, lengviausiai išgyvens nuolat besikartojančias naujas krizes.
Rūpestis komanda
Kiekviena organizacija yra skirtinga finansiniu stabilumu, organizacijos branda, darbuotojų įsitraukimu, lyderystės formomis. Kiekviena įmonė, kartu su vadovais, darbuotojais ir savininkais, skirtingai reaguoja į stresines situacijas. „Įžvalgūs verslininkai didžiąją dalį energijos, iššvaistomos galvojant apie grėsmes, turėtų nukreipti naujų galimybių versle paieškoms ar vidiniams procesams tobulinti, motyvuojant kolegas ir darbuotojus. Vadovai turi nebijoti lyderystės, prisiimti atsakomybę ir vesti komandą į priekį“ , – sako V. Mažiulis.
