Suvalgys tris kartus daugiau?
Kai kurie šalies ūkininkai teigia, kad užaugintų daržovių per žiemą jie nesandėliuos ir stengsis išparduoti kuo skubiau, tačiau daržovių augintojai Panevėžio rajone laikosi kitos nuomonės.
Krekenavos seniūnijoje ūkininkaujantis Saulius Račkauskas vos prieš kelias dienas pradėjo imti bulvių derlių. Ar jis bus geras, ūkininkas dar nespėlioja. Sako reikia bent savaitės, kad pamatytų pradinį rezultatą.
„Tik pradėjome kasti. Po dešimt dienų pradėsime skaičiuoti. Dabar neturiu tiek laiko ir galimybių kiekvieną dieną skaičiuoti derlingumą. Reikia jas sverti, skaičiuoti kubais ir taip toliau“, – sakė S. Račkauskas.
Ūkininkas pirmąsias bulves pila į dideles talpas, kurios laikomos lauke. Į sandėlį kol kas neveža, kad nenaudotų elektros. „Jau geriau tegul jos būna lauke, negu sandėlyje kaista, nes reikia iškart jungti variklius, ventiliacijas, krūva reikalų, nėra taip paprasta“, – teigė S. Račkauskas.
Paklaustas, ar sandėliuos daržoves ir kada pradės tą daryti, ūkininkas kalbėjo: „Čia ne akmens amžius. Sandėliuoti kaupuose nebegaliu. Sandėliai tam ir statomi, kad būtų išlaikomas temperatūros režimas. Privalau tą daryti. Jau dabar sandėliai užkraunami, jungiasi, rankomis niekas nekrauna, visur yra transporteriai.“
Pasak S. Račkausko, sandėliuose svogūnai laikomi nuo 0 iki 1 laipsnio šilumos, „čipsinėms“ bulvėms reikalinga 8 laipsnių, o maistinėms bulvėms – 4 laipsnių šiluma.
Kiek ūkininkui kainuos daržovių sandėliavimas šią žiemą, nėra aišku.
„Jūs man pasakykite, už kokią kainą man elektrą parduos tiekėjai, tada galėsiu pasakyti, kiek kainuos sandėlių išlaikymas“, – kalbėjo nežinomybėje paliktas ūkininkas.
O į klausimą, ar neseks kolegų pavyzdžiu – daržoves išparduoti iki sandėliavimo laiko, S. Račkauskas piktinosi: „Kai kurie žmonės prisigalvoja nesąmonių. Man nuimti derlių reikia pusantro mėnesio, iki lapkričio 1 dienos. Ar yra toks supirkėjas, kuris galėtų tokį kiekį daržovių nupirkti? Stengsis išparduoti? Bet ar žmogus gali tris kartus daugiau suvalgyti? Apie tai net kalbos negali būti.“
Dėl elektos karštų kils daržovių kainos
Upytės seniūnijoje ūkininkaujanti Milda Mikelionienė pritaria kolegai iš Krekenavos ir sako, kad be daržovių sandėliavimo išsisukti tikrai neįmanoma, juk žmogus negali per dieną suvalgyt dešimt duonos kepalų.
„Be abejo, daržoves sandėliuosime. Kiekvienais metais stengiamės kuo daugiau rudenį išsiparduoti, nes kainuoja ir išdžiovinimas, ir nuplovimas, ir pakrovimas, ir ventiliacija, ir visa kita. Tik elektros kainą įskaičiuosime į daržovių kainą ir tai reiškia, kad daržovės bus brangesnės. Neturime kitos išeities“, – sako M. Mikelionienė.
Ūkininkei sutartis su esamais elektros tiekėjais baigiasi šių metų pabaigoje, o per mėnesį sandėlio išlaikymas, kaip ji juokauja, gerais laikais kainavo apie 500 eurų.
„Dabar nežinau, turbūt kelis tūkstančius kainuos. Matysime, kokias sutartis pasirašysime kitąmet, iš anksto negaliu apskaičiuoti, nes nežinau, kokios tada bus kainos“, – kalbėjo M. Mikelionienė.
Apie pelną net nekalba
Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuzmienė mano, kad laimės tie ūkininkai, kurie spės daržoves išparduoti iki jų sandėliavimo, kad ir mažesnėmis kainomis.
„Girdėjau, Kėdainių rajono ūkininkai stengsis viską išparduoti mažesnėmis kainos, greičiau, kad nereikėtų sandėliuoti. Gali būti, kad tie, kurie parduos anksčiau, turbūt ir laimės. Juk žmonės, nusipirkę daržovių savo reikmėms, turi bent mažiukus sandėliukus ir gali daržoves sandėliuoti patys. O jeigu ūkininkai nori daržoves iki pavasario išlaikyti, tai bus dideli kaštai, tai reiškia, kad pavasarį vaisiai ir daržovės kainuos dar daugiau, ar pavyks jas realizuoti tinkamai, nežinau“, – sako D. Kuzmienė.
Anot pirmininkės, šiuo metu apie pelną net nekalbama, šnekama apie tai, kaip išgyventi, kaip išsilaikyti, kaip sudurti galą su galu.
Našta ir nuo Dievulio, ir nuo Vyriausybės
Paklausta, kokiomis nuotaikos šiuo metu gyvena Panevėžio rajono ūkininkai, D. Kuzmienė neslepia nusivylimo: „Bėda yra ta, kad lijo, paskui greitai išdžiūvo ir derlius nėra džiuginantis. Ypač juo nesidžiaugia daržininkai, bulvės mažytės, susitraukusios. Išaugo sandėliavimo kaina, elektros kaštai ypač dideli, kad net nebeverta auginti. Dėl to ūkininkai labai išbalansuoti.
Pažiūrėkime paprasčiau – ūkininkai kiekvieną sykį pasėję, pasodinę, nežino, koks bus rezultatas. Stengiasi, puoselėja, deda visas viltis, kad viskas bus gerai, o čia pokšt – gamtos sąlygos visiškai priešingos, ir, maža to, mūsų Vyriausybės sprendimai ūkininkams nėra palankūs. Nors šneka labai gražiai ir į įvairias puses, bet faktiškai nėra taip, kaip norėtųsi.
Šneka apie pridėtinį vertės mokestį, o jis kaip yra 21 procentas, taip ir yra. Ūkininkams taip pat tą mokestį atskaito. Nėra jokios paspirties iš mūsų Vyriausybės tam, kad ūkininkas bent jau čia atokvėpį turėtų.
Negana to, kad dievulis deda naštą ant pečių, deda ją dar ir mūsų Vyriausybė, kurią maitina tie patys ūkininkai. Ji turbūt nelabai suvokia, kas būtų, jeigu vieną dieną visi ūkininkai padėtų tašką ir liautųsi dirbę. Ką valgytume tada? Apie tai niekas turbūt negalvoja.
Gerai kad, ūkininkas kol kas pats sugalvoja, kaip išbristi iš bėdų, ir visiems taip puikiai tinka. Auditorijai pakalbėti visi geba, bet apmaudu, kad konkrečių sprendimų nelabai kas nori priimti.“
