Per metus Vilniuje kainos padidėjo 13,8 proc. (236 eurų/ kv. m) iki 1950 eurų/ kv. m. Kaune metinis butų kainų kilimas siekė 13,2 proc. (156 eurų/ kv. m) iki 1337 eurų/ kv. m. Klaipėdoje fiksuotas 8,0 proc. metinis kainų kilimas (93 eurų/ kv. m) iki 1254 eurų/ kv. m.
Vilniuje centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Užupyje, senos statybos butų kainos nuo šių metų pradžios padidėjo 8,3 proc. (228 eurų/ kv. m) iki 2964 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina šioje zonoje padidėjo 0,3 proc. (8 eurų/ kv. m).
Miegamuosiuose rajonuose arčiau centro, kuriuose daugiausia senos statybos gelžbetoniniai daugiabučiai, t. y. Žirmūnuose, Baltupiuose, dalyje Antakalnio ir Šnipiškių nuo šių metų pradžios senos statybos butų kainos padidėjo 8,5 proc. (150 eurų/ kv. m) iki 1916 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,8 proc. (14 eurų/ kv. m).
Pietinėje sostinės dalyje, kuriai priskiriami Naujininkai ir Vilkpėdė nuo šių metų pradžios butai pabrango 7,1 proc. (113 eurų/ kv. m) iki 1699 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,6 proc. (10 eurų/ kv. m).
Sovietinės statybos miegamųjų rajonų zonoje, apimančioje Lazdynus, Karoliniškes, Viršuliškes, Justiniškes, Šeškinę ir Fabijoniškes nuo šių metų pradžios butai pabrango10,8 proc. (151 eurų/ kv. m) iki 1548 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,5 proc. (8 eurų/ kv. m).
Pilaitėje nuo šių metų pradžios vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 13,1 proc. (186 eurų/ kv. m) iki 1608 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,4 proc. (6 eurų/ kv. m).
Šiaurinėje miesto dalyje, apimančioje Tarandės, Perkūnkiemio, Bajorų, Visorių, Santariškių rajonus, nuo šių metų pradžios butų kainos padidėjo 11,1 proc. (200 eurų/ kv. m) iki 2001 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,9 proc. (37 eurų/ kv. m).
Kauno centre, senamiestyje vidutinė senos statybos butų kaina nuo šių metų pradžios padidėjo 8,7 proc. (157 eurų/ kv. m) iki 1956 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,6 proc. (11 eurų/ kv. m).
Šiaurinėje Kauno dalyje, apimančioje daugiausiai senos statybos sovietmečiu statytus daugiabučius, nuo šių metų pradžios vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 11,5 proc. (134 eurų/ kv. m) iki 1299 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,9 proc. (24 eurų/ kv. m).
Vakarinėje miesto dalyje, apimančioje Vilijampolę, Šilainius, nuo šių metų pradžios vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 9,2 proc. (106 eurų/ kv. m) iki 1259 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,1 proc. (13 eurų/ kv. m).
Klaipėdos centre, Senamiestyje nuo šių metų pradžios vidutinė butų kaina padidėjo 7,1 proc. (112 eurų/ kv. m) iki 1685 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,5 proc. (9 eurų/ kv. m).
Pietinėje Klaipėdos dalyje, esančioje arčiau miesto centro nuo šių metų pradžios vidutinė butų kaina padidėjo 6,7 proc. (83 eurų/ kv. m) iki 1326 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,5 proc. (6 eurų/ kv. m).
Kiek toliau nuo centro esančiuose pietiniuose senos statybos rajonuose vidutinė kaina nuo šių metų pradžios padidėjo 1,8 proc. (19 eurų/ kv. m) iki 1069 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,6 proc. (16 eurų/ kv. m).
Šiaurinėje Klaipėdos dalyje, kur gerokai daugiau naujesnės statybos būsto, nuo šių metų pradžios butai antrinėje rinkoje pabrango 5,1 proc. (89 eurų/ kv. m) iki 1830 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,7 proc. (13 eurų/ kv. m).
Pasak „1Partner LT“ direktoriaus Viktoro Račkovskio, rugsėjis pademonstravo mums labiau įprastas tendencijas ir paneigė būkštavimus apie galimą kainų mažėjimą.
Visgi, nekilnojamojo turto rinka jau ne kartą pademonstravo, kad yra atspari įvairioms neigiamoms nuotaikoms, kurios gali paveikti rinką trumpuoju laikotarpiu, bet ilgalaikėje perspektyvoje gerokai svarbesni kiti aspektai, tokie kaip bankų finansavimo sąlygos, bendras pinigų kiekis rinkoje, gyventojų nusiteikimas skolintis ir pan.
Panašu, kad dabartinis palūkanų lygis dar nėra toks, jog pasuktų būsto rinką į kainų mažėjimo kryptį. Kita vertus, centriniai bankai vis dar nusiteikę didinti palūkanų normas, o tai atitinkamai didina ir tikimybę, kad ateityje galime sulaukti būsto kainų mažėjimo.
Apie būsto kainų indeksą „1PI“
Nekilnojamojo turto bendrovės „1Partner LT“ ir nekilnojamojo turto įstaigos „Realdata“ sukurtas ir 2020 m. rudenį pristatytas būsto kainų indeksas parodo būsto kainų pokytį skirtingose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos zonose.
Analizuojant Vilniaus miestą, „1PI“ indeksas stebi butų kainų lygį ir pokytį 6-iose skirtingose sostinės teritorijose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (sostinės centrinės dalies svoris indekse yra 0,19, miegamųjų rajonų centrinės dalies – 0,21, pietinės dalies – 0,08, sovietinės statybos miegamųjų rajonų – 0,38, Pilaitės mikrorajono – 0,05, šiaurinės dalies – 0,09). Stebimose 6-iose teritorijose butų skaičius sudaro apie 89 proc. sostinės butų fondo.
Kaune butų kainų lygis stebimas 3 skirtingose zonose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (centrinės dalies svoris indekse yra 0,07, vakarinės dalies – 0,72, šiaurinės dalies – 0,21). Šiose zonose butų skaičius sudaro 92 proc. Kauno butų fondo.
Klaipėdoje butų kainų lygis stebimas 4 skirtingose zonose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (centrinės dalies svoris indekse yra 0,11, pietinės dalies arčiau centro – 0,19, pietinės dalies toliau nuo centro – 0,61, šiaurinės dalies – 0,09). Šiose zonose butų skaičius sudaro 99 proc. Klaipėdos butų fondo.
Iki šiol šalyje naudoti Lietuvos institucijų ir kitų nekilnojamojo turto bendrovių sukurti būsto kainų indeksai leisdavo stebėti tik apibendrintą konkretaus pasirinkto miesto būsto kainų pokytį.
„1PI“, pateikiantis duomenis nuo 2000-ųjų metų sausio mėnesio, yra atnaujinamas kiekvieną mėnesį ir prieinamas kiekvienam šalies gyventojui.
Apie „1Partner LT“
Nekilnojamojo turto bendrovė „1Partner LT“ buvo įkurta prieš metus susijungus trims skirtingose valstybėse veikusioms bendrovėms: Lietuvos rinkoje jau 20 metų gyvavusiai nekilnojamojo turto bendrovei „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“, nekilnojamojo turto lyderės pozicijas Estijoje užimančiai agentūrai „1Partner“ ir Latvijos kompanijai „1Partner LV“.
2019 m. įsteigus prekės ženklą „1Partner“, šios bendrovės kartu veikia 3 Baltijos šalyse.
