Latvijos ministrų kabinetas šią savaitę nutarė siūlyti Saeimai planą, pagal kurį įmonėms būtų kompensuojama pusė išlaidų elektros energijai nuo tos dalies, kuri viršys 160 eurų už megavatvalandę (MWH), arba 16 centų už kilovatvalandę (kWh).
Jeigu parlamentarai pritars tokiai schemai, pagalbos sulauks kaimyninės šalies bendrovės bei kiti juridiniai asmenys, įskaitant asociacijas, švietimo ar gydymo įstaigas.
„Tai negarantuoja, kad bus padengtos visos išlaidos, tačiau bus pagelbėta tiems, kurie moka efektyviai ūkininkauti“, – teigė Latvijos ūkio ministrė Ilzė Indriksuonė.
Šią paramą numatoma taikyti nuo spalio iki kitų metų balandžio 30 dienos. Todėl Latvijos premjeras Krišjanis Karinis ją pavadino žieminiu pagalbos paketu.
Svarsto tik apie atidėjimą
O Lietuvoje kol kas nieko panašaus nėra siūloma.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tik užsiminė, kad galbūt kartu su biudžeto projektu bus pateikta tvarka, kaip daug energijos sunaudojančioms įmonėms bus galima atidėti mokesčių mokėjimą.
Finansų ministerija artimiausiu metu turėtų nuspręsti, ar palengvinti mokesčių atidėjimo sąlygas toms bendrovėms, kurios bent 10 proc. visų išlaidų skiria sąskaitoms už energiją apmokėti.
„Šiuo metu drauge su Valstybine mokesčių inspekcija pagal Europos Komisijos identifikuotus kriterijus svarstome įvairias alternatyvas, atliekami skaičiavimai derinant poreikius ir biudžeto galimybes.
Sprendimai bus pristatyti artimiausiu metu“, – Eltai teigė ministerija.
Savo ruožtu G.Skaistė šią savaitę Seime jau svarstė, kad bent jau dauguma šalies žemės ūkio bendrovių atitinka šiuos kriterijus ir galbūt galės pasinaudoti galimybe sumokėti mokesčius vėliau.
Gali nurungti kaimynai
Tačiau ką daryti kitiems verslams, net jei jie ir tiesiogiai susiję su žemės ūkiu? Kaip sakė asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis, šešių didžiausių pieno perdirbimo įmonių sąskaitos už elektrą išaugo tiesiog drastiškai.
„Pernai mūsų sektorius suvartojo 160 tūkst. MWh ir sumokėjo apie 12–13 mln. eurų.
Tačiau turėdami šių metų liepos bei rugpjūčio sąskaitas galime spėti, kad per 2022-uosius už elektrą pieno perdirbėjams teks pakloti apie 50 mln. eurų“, – sakė E.Simonis.
Anot jo, išlaidos elektrai, nelygu įmonė ir jos gaminami produktai, sudaro apie 5–15 proc. savikainos.
„Apie 60 procentų produkcijos mes eksportuojame.
Kai Lietuvoje elektros kainos vienos didžiausių visoje Europoje, konkuruoti eksporto rinkose labai sudėtinga.
Negana to, net ir vidaus rinką gali užplūsti kaimynų pagaminami produktai.
Juk lenkai už elektrą moka tris kartus mažiau, estai – 2–2,5 karto, latviai irgi svarsto apie paramą“, – teigė „Pieno centro“ direktorius.
Siūlo mažesnį PVM tarifą
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovo Egidijaus Mackevičiaus teigimu, anksčiau energijos ištekliams tekdavo apie 2–3 procentus šio sektoriaus bendrovių visų išlaidų. Dabar – apie 15 procentų.
„Yra bendrovių, kurios moka ir po 30–40 ct/kWh. Jei mūsų Vyriausybė nustatytų bent tokią pat paramą, kaip numatyta Latvijoje, tai būtų milžiniška paspirtis.
Valdžia padėtų mums, o mes – žmonėms, nes gaminių kainos nekiltų taip smarkiai“, – paaiškino E.Mackevičius.
Jo nuomone, viena paprasčiausių išeičių būtų įvesti lengvatinį, pavyzdžiui, 5 proc. vietoj standartinio 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maisto produktams.
„Bent jau šiuo metu tai leistų subalansuoti kylančią savikainą ir atitinkamai kainas. Kitaip maistas brangs, ir netgi smarkiai.
Atitinkamai sumažės gyventojų išlaidos pramogoms, paslaugoms ar kitiems pirkiniams. Nes juk vis tiek pirmiausia reikės pavalgyti“, – svarstė E.Mackevičius.
Tiesa, „Pieno centro“ vadovas E.Simonis pernelyg daug vilčių į tai, kad ši Vyriausybė gali nustatyti lengvatinį PVM tarifą, nedėjo, nes tokie svarstymai vyksta jau daugelį metų ir jokių esminių sprendimų nebuvo priimta.
„Tiesa, per 2008-aisiais prasidėjusią krizę buvo sumažintas PVM kiaulienai. Ji tuomet tikrai atpigo, o žemesnė kaina išsilaikė ilgai.
Nepaisant to, Finansų ministerija vis tiek tvirtina, kad skirtumą tarp PVM tarifų pasiims gamintojai ar prekybininkai“, – stebėjosi E.Simonis.
Paukštynams visai riesta
Viena populiariausių šviežios mėsos rūšių Lietuvoje yra paukštiena. Bet jos gamintojai dabar jau vargiai besuduria galą su galu.
Juolab kad paukštynams daug įtakos turi ir dujų kaina, kuri per metus pakilo apie dešimt kartų.
Mat auginant broilerius mėsai apie porą savaičių tenka šildyti patalpas iki 32 ir daugiau laipsnių, kai būna išsiritę viščiukai.
„Tačiau perdirbant paukštieną ar auginant dedekles būna didelės išlaidos ir elektrai. Panašios priemonės, kokias įvesti ketina latviai, mums padėtų bent išgyventi žiemą.
Tik nematome jokio valdžios supratimo, todėl esame visiškai nusivylę. Ir ne tik dėl energetikos, bet ir dėl kitų reikalų. Antai dabar svarstomas strateginis penkerių metų planas.
Žemės ūkio ministerija paukštininkystei jame numatė vos 7 mln. eurų. Tiesiog juokinga, kaip kompresas numirėliui.
O juk paskui visi nori kuo geresnės ir pigesnės paukštienos“, – piktinosi Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas.
Kaina dvigubės
Vakar Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius pristatė kainų prognozes.
Įvertinus rinkos dalyvių prognozes ir ateities sandorius, nuo sausio 1 d. elektros didmeninė kaina, anot jo, veikiausiai bus dvigubai didesnė ir sieks apie 425,75 eur/MWh.
Šiuo metu reguliuojamas elektros tarifas be kompensacijos siekia 0,33 Eur/kWh (0,24 Eur/kWh – su Vyriausybės patvirtina 9 ct kompensacija).
Nuo 2023 metų jis kone padvigubėtų ir siektų apie 63,5 ct/kWh.
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo iki kitų metų liepos užfiksuoti dabartinį 24 ct/kWh elektros tarifą visiems buitiniams vartotojams.
