„Išduotas 361 pažymėjimas, tik ne visi jau juos gavę vis dar liko Lietuvoje. Teoriškai tokius pažymėjimus gavusių asmenų darbdaviai gali kreiptis į Užimtumo tarnybą, kad užsieniečiai gautų leidimus dirbti. Bet paprastai, kai jie gauna teisę laisvai judėti, jie pabėga iš Lietuvos. Tokia yra tendencija“, – naujienų agentūrai „Elta“ nurodė E.Gudzinskaitė.
Anot jos, šiuo metu Lietuvoje vis dar likę apie puspenkto šimto asmenų.
„Prašančių išduoti pažymėjimus dar atsiranda, bet jau negausiai, nes didžioji dalis, kurie norėjo, jau kreipėsi“, – teigė E.Gudzinskaitė bei pridūrė, kad prašymų sugrįžti į kilmės šalis taip pat asmenys jau nebeteikia.
Migrantai apgyvendinami tol, kol baigiasi teisinės procedūros dėl jų pabėgėlio statuso. Nusprendus jo nesuteikti, per penkerius metus jie turi būti grąžinti į kilmės šalis.
Išduota 13 leidimų dirbti, pusantro šimto kreipėsi prašydami pagalbos įsidarbinti
Užimtumo tarnybos atstovė Milda Janauskienė taip pat patikino, kad išduota 13 leidimų dirbti prieglobsčio prašytojams ir nelegaliai Lietuvos valstybės sieną kirtusiems užsieniečiams, kurie turi užsieniečių registracijos pažymėjimus, patvirtinančius jų teisę dirbti.
Raudonojo kryžiaus atstovės L.Lesauskaitės teigimu, dėl pagalbos įsidarbinti didžioji dalis neteisėtai sieną kirtusių asmenų kreipiasi į nevyriausybines organizacijas.
„Iš viso 150 žmonių kreipėsi į mus, kurie nori pagalbos įsidarbinant. Trylika jau įsidarbino, dar septynių yra tvarkomi dokumentai. Tarp įsidarbinusių asmenų yra kirpėjas, statybininkai, ūkininkai, metalo, valymo, baldų įmonėse įsidarbinę asmenys bei vienas picų kepėjas“, – situaciją komentavo L.Lesauskaitė.
Be to, Raudonojo kryžiaus atstovės teigimu, nors leidimą iš migracijos centrų išvykti turi kone 70 proc. ten gyvenančių asmenų, vis tik, pažymi ji, dauguma vis tiek pasilieka apgyvendinimo centruose.
„Daliai žmonių jau yra leidimas išeiti neribotas. Bet tikrai matome atvejų, kuomet žmonės išeina, nori dirbti, nori gyventi, bet sudėtinga rasti būstą, jį išsinuomoti. Yra ir tokių žmonių, kurie turi finansų, bet jiems nenuomoja būstų“, – teigė L.Lesauskaitė.
Kita vertus, nors problemų dėl migrantų apgyvendinimo vis dar kyla, ji pažymi, problemos pamažu sprendžiamos.
„Tai tikrai dar turime nemažai iššūkių, bet svarbu kalbėti, kad sisteminės problemos buvo iškeltos ir po truputį sprendžiamos. Žiūrint, kiek mes jų turėjome ir kiek jie buvo laikomi, tai, sakyčiau, 500 likusių tikrai yra nedaug. Galbūt dalis žmonių būtų norėję kabintis, bet gyveno tokiomis sąlygomis, jautėsi įkalinti, turbūt nenorėjo likti Lietuvoje. Bet yra žmonių, kurie čia mato savo gyvenimą, nori mokytis kalbos, įsidarbinti, ir vaikų yra einančių į darželius, į mokyklas – mato čia gyvenimą nepaisant to, kokiomis sąlygomis gyveno“, – pridūrė L.Lesauskaitė.
„Elta“ primena, kad rugsėjo pradžioje buvo oficialiai uždarytas Medininkų pasieniečių registracijos centras. Paskutiniai neteisėti migrantai iš šio centro iškelti rugpjūčio viduryje. Jie apgyvendinti centruose Pabradėje ir Kybartuose. Rukloje visi užsieniečiai gyvena pastatuose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, tiek Rukloje, tiek ir Naujininkuose buvo įrengtos papildomos vaikų žaidimų aikštelės, klasės mokymuisi, įsigyta buitinė technika, priemonės užsieniečių ugdymui. Naujininkuose įrengta 450 apgyvendinimo vietų. Ateityje planuojama Naujininkų PPC apgyvendinti ukrainiečius.
