SGD laivui „Independence“ – nauji iššūkiai: reikia Lietuvos vėliavos ir daugiau užsienio jūrininkų

Klaipėdos jūrų uosto SGD terminale stovintis išdujinimo laivas „Independece“ šiuo metu registruotas Singapūre, gali plaukoti tik su šios šalies vėliava, jame dirba samdyta įgula, kurioje bene daugiausiai filipiniečių jūrininkų.

„Klaipėdos nafta“ ketina perimti „Independence“ į savo rankas iki 2024 metų pabaigos. Vyriausybė gegužę iš esmės pritarė energetiniam saugumui svarbaus objekto registravimui Lietuvoje – išpirktam laivui būtų suteikta mūsų šalies vėliava.

Tuo pat metu siūloma tobulinti teisinę bazę – keisti įstatymus, reglamentuojančius Lietuvoje registruotų jūrų laivų įgulų formavimo principus, orientuotus į vietinės darbo rinkos apsaugą.

„Inicijuojame lankstesnį nacionalinio laivyno įgulų sudėties reguliavimą – tai labai svarbu siekiant, kad į Lietuvos jūrų laivų registrą būtų įrašytas „Independence“, – taip siūlomas įstatymų pataisas dėl nacionalinio laivyno įgulų sudėties reguliavimo argumentuoja susisiekimo viceministre Loreta Maskaliovienė.

Ne tik „Independence“, bet ir visam šalies komerciniam laivynui numatomos įstatymų pataisos sujaudino profesionalius jūrininkus. Daugelis ne juokais baiminasi, kad Lietuvoje registruotuose laivuose jiems nebeliks vietos.

Susisiekimo ministerija įstatymų pataisas Vyriausybei turi pateikti iki rugsėjo 30 dienos.

Lietuvos jūrininkų sąjungai (LJS) atrodo, kad patvirtinus siūlomas pataisas mūsų jūrininkus iš lietuviškų laivų išstums pigesnė darbo jėga – trečiųjų šalių piliečiai. Teiginius, kad reikia pokyčių, nes trūksta jūrininkų, LJS vadina nepagrįstais.

Šiuo metu teisiškai nustatyta, kad visų Lietuvoje registruotų jūrų laivų įgulas turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. Lietuvos, ES arba kitų Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių piliečiai. Ketinimai radikaliai pakeisti tokias proporcijas jaudina LJS atstovus, jie įrodinėja, kad nacionaliniam laivynui darbo jėgos netrūksta.

„Lietuvoje – beveik 5 tūkst. jūrininkų ir tik 37 prekybos laivai. Laivų savininkams samdyti ES erdvės piliečius jūrininkus brangiau, verčiau naudotis trečiųjų šalių atstovų paslaugomis. Ko jiems dar reikia, jeigu ir dabar nedraudžiama įdarbinti ukrainiečius, filipiniečius, jie gali sudaryti pusę visos laivo įgulos“, – stebisi LJS pirmininkas Aleksandras Kaupas.

Prekybinės laivybos įstatymo pataisoms, kurios, pasak A.Kaupo, dar labiau sumažintų Lietuvos ir ES šalių piliečių sudėties procentinę išraišką Lietuvos laivuose arba apskritai panaikinti privalomą jų dalį, nepritaria ir Jūrų kapitonų asociacija (JKA).

Pasaulio laivyboje jau seniai išryškėjo tendencija – įvairių jūrų transporto įmonių, prekybos laivų savininkams kur kas patogiau ir gerokai pigiau samdyti jūrininkus iš Filipinų, Indonezijos, Malaizijos, Vietnamo, Kinijos, Rusijos, Ukrainos ir kitų vadinamųjų trečiųjų šalių.

„Nėra jokios paslapties, kad tokie jūrininkai sukalbamesni – nekelia reikalavimų dėl algų, sutinka, kad reisai tęstųsi 10 ir daugiau mėnesių. Įstatymų pataisos dėl įgulų sudėties liberalizavimo neskatintų investicijų į jūrininkų ugdymo procesą, nepadėtų jaunų specialistų išlaikyti Lietuvos laivyne. Kam verslininkams sukti galvą, jeigu yra pigesnės darbo jėgos?“, – retoriškai klausia JKA vadovas Juozas Liepuonius.

Jūrininkų organizacijų vadovai tvirtina, kad jiems rūpi ir Lietuvos kaip jūrų valstybės prestižas bei įvaizdis. Jie kalba apie tokią valstybę, kurioje jaunimui sudaromos ir atveriamos platesnės galimybės siekti profesinės karjeros dirbant jūroje, ypač su nacionaline vėliava plaukiojančiuose prekybos laivuose.

„Lietuvos registruotos Danijos laivybos įmonės „DFDS Seaways“ keltuose darbuojasi 800 mūsų šalies piliečių. Kai kurie jūrininkai nesunkiai susirastų darbo užsienyje, bet jie sutinka dirbti netgi už mažesnį atlygį, kad tik laivas būtų lietuviškas. Kaip atrodys nacionalinis laivynas, jeigu ten su žiburiu ieškosime Lietuvos piliečių?“, – kalbėjo A.Kaupas.

Klaipėdoje įsikūrusi vienintelė Lietuvoje aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM), kurioje šiuo metu su laivyba susietus mokslus studijuoja apie 400 studentų. Kasmet čia parengiama apie kvalifikuotų 150 jūreivystės specialistų, o iš viso šią mokyklą baigė 14 tūkst. absolventų.

„Esame valstybinė mokslo ir studijų institucija, tačiau daugiau mūsų auklėtinių dirba ne Lietuvos, o užsienio šalių laivuose. Tai įrodymas, kad jų kvalifikacija atitinka tarptautinius standartus. Kita vertus, tokia tendencija rodo, jog jūrininkai, kaip ir kitų sričių specialistai, turi teisę pasirinkti“, – sakė LAJM direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė.

LAJM atstovai, kad ir aptakiai vertindami siūlomas pataisas dėl įgulų sudėties laivyne reglamentų, pripažįsta, kad jau dabar dėl to esama problemų, o pakoregavus įstatymus, jaunimui įsidarbinti lietuviškuose laivuose gal bus dar sunkiau.

Nerimaujama, kad sprendžiant specifines SGD laivo „Independence“, kuriame dirba trečiųjų šalių piliečiai, tolimesnės veiklos problemas, po kirviu kišami visi – patvirtinus įstatymų pataisas, jos galiotų visiems Lietuvoje registruotiems laivams.

„Yra dujovežiuose, naftos produktų transportavimo laivuose dirbančių lietuvių jūrininkų. Pažįstu kelis kapitonus, kurie galėtų įsidarbinti laive „Independence“. Visą šio laivo įgulą turėtų sudaryti vein tik lietuviai. Kodėl anksčiau apie tai nepagalvota, nežiūrėta į ateitį“, – išdujinimo laivą eksploatuojančiai „Klaipėdos naftai“ kritikos pipirų pažėrė J.Liepuonius.

Tuo tarpu Lietuvos laivų savininkų asociacijos (LLSA) atstovai teigia, kad jūrininkų organizacijos gana tendencingai vertina padėtį darbo jėgos rinkoje, kelia vienašališkus reikalavimus, užuot galvoję, ką daryti, kad Lietuvoje būtų daugiau jūrininkų. Įstatymų pataisų, pasak jų, reikia ne tik tam, kad būtų užtikrinta tolimesnė laivo „Independence“ veikla.

„Jūrininkus lengviau prisivilioti į reguliariais reisais plaukiojančius keltus, kur jų darbo sutartys trumpesnės. Kitas reikalas – pasaulio vandenynus raižantys trampiniai arba žvejybos laivai – ES erdvės piliečiai ten nesiveržia, laivų savininkams vis sudėtingiau sudaryti įgulas laikantys dabar galiojančių įstatymų“, – oponavo LLSA vydomasis direktorius Gintautas Kutka.

Su darbo jėgos problema susidūrė Lietuvoje registruota Danijos laivybos kompanija „DFDS Seaways“, kai jai reikėjo suformuoti įgulas dviem naujiems jūrų keltams „Luna“ ir „Aura“. Sąlygos juose palankios: pakaitinės įgulos su aptarnaujančiu personalu mėnesį dirba, kitą – laisvos. Tačiau jūrininkus, pasak G.Kutkos, nebuvo lengva prisikviesti.

Lietuvos laivų savininkų ir jūrininkų organizacijos jau seniai laužo ietis dėl įgulų sudėties nacionaliniame laivyne reglamentų – žarstosi kaltinimais dėl nekonstruktyvios pozicijos, nenoro ieškoti abi puses tenkinančių komporomisų, netgi arogantiškumo.

„Mokesčių sistema be išlygų vienodai taikoma tiek ES, tiek trečiųjų šalių piliečiams, dirbantiems prekybos laivuose su Lietuvos vėliava. Pasikeitus LJS vadovybei, mes tikėjomės pozityvių pokyčių, šiuolaikiško požiūrio, bet kol kas girdime tą pačią muziką. Profsąjungos pozicija metų metais išlieka nepasikeitusi – nereikia nieko daryti“, – apgailestauja G.Kutka.

LJS vadovas A.Kaupas atstovai savo ruožtu baksnoja į kitas Europos erdvės valstybes, kuriose bet kokie apribojimai dėl laivuose dirbančių užsieniečių jūrininkų panaikinti: „Su Latvijos vėliava plaukiojančiuose laivuose dirba lenkai, vokiečiai. Iš pusšimčio buvusių šios šalies laivų savininkų beliko mažiau nei pusė – daugelis jų pasirinko pigesnes vėliavas“.

Tam, kad būtų įgyvendintas Vyriausybės sprendimas dėl „Independence“ registravimo Lietuvoje, reikėtų pakeisti du įstatymus – Prekybinės laivybos ir Saugios laivybos. Susisiekimo ministerija siūlymus turi pateikti iki rugsėjo 30 dienos.

Beje, Prekybinės laivybos įstatymo nuostata iki 2014 metų buvo dar kategoriškenės – reikalauta, kad visų Lietuvoje registruotų laivų įgulas sudarytų du trečdaliai mūsų šalies arba ES erdvės piliečių. LSJ atstovai prisimena, kad vėliau laivų savininkų inicijuotos švelnesnės šio įstatymo pataisos esą priimtos jiems už nugaros.

Lietuvos jūrų laivų registre registruojami nepavojingus krovinius plukdantys laivai, dujovežių, laivų-dujų saugyklų jame nėra.

„Klaipėdos naftos“ akcininkai vasarį pritarė nuomojamo „Independence“ įsigijimo iš „Hoegh LNG“ sandoriui. SGD laivas eksploatuojamas nuo 2014 metų, nuomos sutartis baigsis 2024 metų pabaigoje.

Viceministrė L.Maskaliovienė įstatymų pataisas grindžia ne tik būtinybe užtikrinti „Independence“ veiklos tęstinumą: „Peržiūrėdami reikalavimus dėl įgulų sudarymo, siekiame palengvinti laivų registravimo Lietuvoje galimybes, skatinti konkurencingumą, kurti naujas darbo vietas, gerinti jūrininkų veiklos sąlygas, kad daugiau jų dirbtų nacionaliniame laivyne“.

Teigiama, kad įstatymų ir poįstatyminių aktų pataisos leistų supaprastinti reglamentus, pagal kuriuos pripažįstami jūrininkų kvalifikaciją įrodantys dokumentai, atliekamos įgulų sveikatos patikros, laivų inspektavimo ir kitokios administracinės procedūros.

„Klaipėdos nafta“ tikisi, kad nauji laivų įgulų sudarymo teisinio reguliavimo reglamentai įsigalios iki 2024 metų sausio. Iki to laiko su „Hoegh LNG“ gal jau bus susitarta dėl „Independence“ išpirkimo – dujų laivą reikės peregistruoti, suburti naują įgulą.

„Independence“ išpirkimo kaina – 153,5 mln. JAV dolerių (be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), šios dienos kursu – apie 145 mln. eurų). Rinkos reguliuotojo suderinta išpirkimo kaina siekia iki 138,4 mln. eurų (be PVM), ji neturi viršyti 160 mln. eurų (su PVM) – tokią sumą „Klaipėdos naftai“ yra paskolinęs Šiaurės investicijų bankas.