„75 baziniai punktai būtų mano pasirinkimas“, – „Bloomberg“ televizijai ketvirtadienį teigė G. Šimkus.
Nors Lietuvos banko vadovas pakartojo anksčiau išsakytą poziciją, kad spalį palūkanos turėtų būti didinamos mažiausiai 0,5 proc. punkto, tačiau didinimas visu procentiniu punktu būtų „neabejotinai“ per didelis, pažymi G. Šimkus.
ELTA primena, kad rugsėjo pradžioje Frankfurte posėdžiavusi Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba apsisprendė imtis dar vieno bazinių palūkanų normų didinimo ir jas tuomet taip pat pakėlė 75 baziniais punktais.
Nuo rugsėjo 14 d. pagrindinių refinansavimo operacijų normos lygios 1,25 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos siekia 1,5 proc., o indėlių palūkanų normos sudaro 0,75 proc.
Centrinis bankas taip pat peržiūrėjo ir infliacijos prognozes, ir šiuo metu numato 8,1 proc. kainų augimo lygį šiemet, 5,5 proc. infliaciją 2023 m. ir 2,3 proc. didėjimą 2024 m.
Be to, pinigų politikos formuotojai neatmeta, kad kituose posėdžiuose palūkanų normos bus didinamos ir toliau. Tai spaudos konferencijoje įvardijo ir ECB vadovė Christine Lagarde. Pasak jos, šiuo metu palūkanos dar nėra dydžio, galinčio padėti sumažinti infliaciją iki tvaraus lygio.
Banko vadovė kartu pripažino, kad jos vadovaujama institucija padarė „prognozavimo klaidų“. „Kaip institucijos vadovė, prisiimu visą kaltę“, – tvirtino Ch. Lagarde.
Ankstesniame pinigų politikos posėdyje liepos mėnesį ECB ryžosi pirmam per vienuolika metų palūkanų normų pakėlimui, tuomet jas padidinęs 0,5 proc. punkto.
