Jonavos meras socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius teigia, jog visos savivaldybės dirba galimybių ribose, su situacija kol kas susitvarko, tačiau abejoja, ar turimų instrumentų pakaks prasidėjus šildymo sezonui.
„Praėjusią savaitę nurodėme visoms biudžetinėms įstaigoms rasti būdų, kaip kiekviena iš jų galėtų savarankiškai taupyti, tačiau žinau, jog problema paaštrės atšalus orams. Šildymo kainos auga ir tai reiškia, jog kiekviena savivaldybė, norėdama išlaikyti ne tik tinkamas darbui, bet ir elementarias higienos, sąlygas, turės išleisti šimtais tūkstančiais eurų daugiau. Šių metų paradoksas bus toks, kad mes mokesčių mokėtojų eurus deginsime šildymui ir elektrai tiesiogine to žodžio prasme“, – pranešime spaudai teigia M. Sinkevičius.
Anot Jonavos mero, bet kokios priemonės, kurių imsis savivaldybės, leis sutaupyti iki keliolikos procentų visų išlaidų, kadangi, pavyzdžiui, negalima drastiškai mažinti šildymo temperatūros darželiuose ar mokyklose, nes tuomet ims sirgti vaikai ir išlaidos atsiras kituose sektoriuose.
„Šilumos tiekėjų asociacija dabar kelia tokį klausimą: jei Vyriausybė nustatė kainų lubas elektrai ir padengs dalį kainos, jei ji viršys nustatytą ribą, ar nereikėtų to paties padaryti ir su šilumos kainomis? Yra tokių savivaldybių, kur, nefiksuojant kainos ir Vyriausybei nedarant jokių intervencijų, kaina augs tris kartus. Ką tai reikš eiliniam šilumos vartotojui?
Bijau, kad turėsime labai nešventiškas nuotaikas, kai galvosime, ne ką nupirkti dovanų artimiesiems ir šeimos nariams, o kaip sumokėti komunalinių paslaugų sąskaitas, o gal net laukti dovanų sąskaita susimokėti už šilumą namie. Kokios čia šventės?“ – klausia M. Sinkevičius.
N. Dirginčienė: grįžtama į XIX amžių
Birštono savivaldybės merė socialdemokratė Nijolė Dirginčienė pripažįsta, jog situacija savivaldybėse yra sudėtinga – išaugo besikreipiančių dėl kompensacijų žmonių skaičius, o lėšų trūksta, nes jų nebuvo numatyta tiek, kiek reikalauja dabar susiklosčiusios aplinkybės.
„Organizacijų, įmonių paprašėme parengti taupymo planus, mieste išjungėme kas antrą šviestuvą, kai kur visai apšvietimas išjungtas. Grįžtama lyg į XIX amžių: savivaldybės užtemo, nes yra be galo sudėtinga finansinė situacija. Labai tikimės adekvačių kompensacijų ar dotacijų iš centrinės valdžios, nes kitaip savivaldybės paprasčiausiai neišgyvens“, – sako N. Dirginčienė.
Situaciją, jos teigimu, kiek lengvina tai, jog Birštono savivaldybėje dujos sudaro nedidelę dalį šildymui vartojamo kuro, tačiau problema vis tiek išlieka.
„85 proc. poreikio pas mus padengia biokuras, tačiau ir jo rinkos kaina dabar yra labai aukšta, todėl neužtikrintumo taip pat yra labai daug. Tačiau kurorte yra ir kitas dalykas – SPA centrams, sanatorijoms pikiniu momentu tiesiog reikia tų dujų ar šilumos, ir to tiesiog negali garantuoti. Matysime, kokia bus situacija“, – kalba N. Dirginčienė.
