„Rusija invaziją į Ukrainą pakėlė į naują lygį. Esame pasiryžę priversti Kremlių sumokėti už šį tolesnį eskalavimą“, – parašė ji socialiniame tinkle „Twitter“.
Tai ji pareiškė Maskvos primestiems pareigūnams paskelbus apie esą pasiektą triuškinančią pergalę išvakarėse pasibaigusiuose pseudoreferendumuose dėl keturių okupuotų Ukrainos regionų prijungimo prie Rusijos.
Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.
U. von der Leyen pareiškė, kad Kremliaus organizuoti „referendumai“ yra „neteisėtas bandymas jėga užgrobti žemę ir pakeisti tarptautines sienas“.
Per spaudos konferenciją EK vadovė sakė, kad siūloma parengti naują asmenų ir subjektų „juodąjį sąrašą“, įvesti naujų prekybos apribojimų, priimti teisinį pagrindą nustatyti viršutinę naftos kainų ribą bei sustiprinti pastangas užkirsti kelią sankcijų apėjimui.
Pasak EK pirmininkės, siūloma įvesti naujų rusiškų produktų importo draudimų, „dėl kurių Rusijos ekonomika neteks 7 mlrd. eurų pajamų“, taip pat turėtų atsirasti „daugiau produktų, kurių negalima eksportuoti į Rusiją, ypač svarbių technologijų, reikalingų jos karo mašinai“, įskaitant elektroninius komponentus ir tam tikras chemines medžiagas.
Pasiūlymams dar turi pritarti visos 27 ES valstybės narės.
Be to, U. von der Leyen pabrėžė, kad „Rusija neturėtų naudotis Europos protų galia ir patirtimi“.
„Todėl siūlome papildomus draudimus teikti Europos paslaugas ir draudimą ES piliečiams dalyvauti Rusijos valstybinių įmonių valdymo organų veikloje“, – sakė ji.
Kalbėdama apie siekį priimti teisinį pagrindą naftos kainų viršutinei ribai nustatyti, U. von der Leyen pareiškė: „Kai kurioms besivystančioms šalims vis dar reikia tam tikro rusiškos naftos kiekio mažomis kainomis. Ši viršutinė riba padės sumažinti Rusijos pajamas ir išlaikyti stabilias pasaulines energijos rinkas.“
„Dedame daugiau pastangų, kad užkardytume sankcijų apėjimą. Todėl pridedame naują kategoriją, kad galėtume įtraukti į sąrašą asmenis, jei jie apeina mūsų sankcijas“, – pridūrė ji.
Anksčiau trečiadienį Europos Sąjunga kaip neteisėtus pasmerkė Rusijos surengtus balsavimus keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose, o jų rezultatus pavadino suklastotais.
„ES smerkia neteisėtų „referendumų“ surengimą ir jų suklastotus rezultatus“, – tviteryje parašė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).
„Tai dar vienas Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimas, sistemingai pažeidinėjant žmogaus teises“, – pabrėžė jis.
ES jau yra priėmusi keletą sankcijų paketų Rusijos atžvilgiu nuo tada, kai Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas prieš daugiau kaip septynis mėnesius pradėjo invaziją į kaimyninę Ukrainą.
Sankcijos palietė bankus, įmones ir rinkas, net kai kurias jautraus energetikos sektoriaus dalis, o „juodajame sąraše“ atsidūrusiems daugiau kaip 1 200 fizinių asmenų įšaldytas turtas Bendrijoje ir uždrausta keliauti.
Tačiau rengiant naują sankcijų paketą laukia sunkus darbas: ES 27 valstybių narių ekonomiką nusiaubė COVID-19 pandemija, dabar jos kovoja su didele infliacija, sparčiai kylančiomis elektros energijos ir gamtinių dujų kainomis. Dėl sankcijų susitarti darosi vis sunkiau, nes jos taip pat daro neigiamą poveikį Bendrijos viduje.
Ankstesnis sankcijų paketas buvo paskelbtas gegužės 4-ąją, tačiau prireikė keturių savaičių, kol buvo gautas viso bloko pritarimas, nes susirūpinimas dėl naftos apribojimų suskaldė šalis nares. Liepą, užuot nustačiusi naujas priemones, ES priėmė „palaikymo ir suderinimo“ paketą, kuriuo iš esmės užkaišytos jau sutartų sankcijų spragos.
Veiksmai, dėl kurių galiausiai bus susitarta šį kartą, greičiausiai nebus tokio plataus užmojo kaip Komisijos rekomendacijos ir bus paskelbti tik po ilgų 27 šalių diskusijų ateinančiomis savaitėmis.
