Naujų skolinių įsipareigojimų, prisiimtų nuo metų pradžios iki šios dienos, vidutinė svertinė palūkanų norma yra 1,6 proc. Prognozuojama, kad per 2022 m. prisiimtų naujų skolinių įsipareigojimų vidutinė svertinė palūkanų norma bus apie 2,3 – 2,6 proc., nes šiuo metu 3 m. trukmės Vyriausybės vertybinių popierių pajamingumai išaugo iki 3,5 proc.
Kaip pažymi ministerija, skolinimosi apimtys priklauso nuo refinansuojamos skolos ir valstybės biudžeto deficito dydžių, o dėl valstybės skolos refinansavimo skolos aptarnavimo išlaidos augtų nuosaikiai, net ir kylant palūkanų normoms.
„Tačiau valstybė, reaguodama į Rusijos karinės invazijos į Ukrainą sukeltos geopolitinės ir ekonominės krizės padarinius, skiria papildomas lėšas infliacijos pasekmių švelninimui, energetinės nepriklausomybės stiprinimui, pagalbai karo pabėgėliams, saugumui ir nacionalinės infrastruktūros palaikymui“, – rašoma Finansų ministerijos atsakyme Eltai.
„Šios papildomos išlaidos reikšmingai didins skolos valstybės vardu aptarnavimo išlaidas vidutiniu laikotarpiu“, – pabrėžia ministerija.
ELTA primena, kad Vyriausybės patvirtintame patobulintame 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, jog valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys -4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vyriausybė, atsižvelgdama į įtampas dėl itin aukštų energijos išteklių kainų, 2023 m. biudžetą ketina pateikti anksčiau nei įprastai – planuojama, kad biudžeto projektas bus pristatytas spalio pradžioje.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau yra teigusi, kad 2023 m. biudžete išlaidos tikrai viršys pajamas. Nors konkretų deficitą Finansų ministerija pateiks kartu su kitų metų valstybės finansų planu, ministrė tikina, kad jis turėtų siekti apie 3–4 proc. nuo BVP. Ji kartu neatmeta, kad valstybė gali pasiskolinti „keletą milijardų“ eurų.
