„Valdžios institucijos buvo informuotos apie dar du nuotėkius dujotiekyje „Nord Stream 1“, kuris taip pat neveikia, bet jame yra dujų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Danijos klimato ir energetikos ministras Danas Jorgensenas. Jis pridūrė, kad šalies elektros ir dujų sektorius paragintas pasirengti „didesniu lygiu“.
Vienas nuotėkis iš dujotiekio „Nord Stream 1“ įvyko Danijos ekonominėje zonoje, kitas – Švedijos ekonominėje zonoje. „Imamasi saugos priemonių“, kaip ir dieną anksčiau įvykusio nuotėkio dujotiekyje „Nord Stream 2“ atveju.
Švedijos jūrų administracijos (SMA) teigimu, nuotėkis iš „Nord Stream 1“ pirmą kartą pastebėtas pirmadienio vakarą, praėjus valandai, kai buvo pranešta apie slėgio kritimą „Nord Stream 2“.
„Apie 20 val. (18 val. GMT laiku) gavome praplaukiančio laivo pranešimą, kuriame sakoma, kad jie savo radiolokatoriuje kažką pamatė kiek toliau į šiaurę nuo Bornholmo salos“, – AFP sakė SMA atstovas Fredrikas Strombackas. Dėl nuotėkių paskelbti navigaciniai įspėjimai penkių jūrmylių ruože ir skrydžiams aukštyje iki kilometro.
„Incidentai dviejuose dujotiekiuose neturi įtakos tiekimui į Daniją“, – sakė D. Jorgensenas.
Kremlius antradienį pareiškė, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl pranešimų apie nuotėkius iš Baltijos jūros dugnu nutiestų dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“.
Žurnalistų paklaustas, ar tai galėjo būti sabotažo aktas, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė, kad šiuo metu „neįmanoma atmesti jokių variantų“.
Europos Komisija (EK) antradienį pareiškė, esą „dar per anksti“ spekuliuoti dėl galimos nuotėkių iš Baltijos jūros dugnu nutiestų „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių priežasties.
EK atstovas energetikos klausimais Timas McPhie teigė, kad Komisija atidžiai stebi susidariusią situaciją, tačiau atsisakė kalbėti apie galimą sabotažą ir pabrėžė, jog dabar ne laikas „kalbėti apie būtus ar nebūtus sutapimus“.
Tačiau Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį pareiškė, jog „sunku įsivaizduoti“, kad trys Baltijos jūros dugnu nutiestų dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ nuotėkiai buvo „atsitiktiniai“.
„Neįprasta situacija, kai netoli vienas nuo kito įvyksta trys nuotėkiai. Štai kodėl sunku įsivaizduoti, kad tai atsitiktinumas“, – vizito Lenkijoje metu Danijos žiniasklaidai terigė premjerė.
Pasak atstovo, šiuo metu vertinami galimi nuotėkių padariniai laivybai ir aplinkai.
Skandinavijos šalių institucijos anksčiau antradienį pranešė apie nustatytus du nuotėkius iš Baltijos jūros dugnu nutiesto dujotiekio „Nord Stream 1“, praėjus kelioms valandoms po panašaus incidento dujotiekyje „Nord Stream 2“.
Lenkija mano, kad trys nuotėkiai, aptikti iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą nutiestuose dujotiekiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, gali būti Maskvos provokacija.
Užsienio reikalų viceministras Marcinas Przydaczas sakė: „Deja, mūsų rytinė kaimynė nuolat vykdo agresyvią politiką. Jei jis gali vykdyti agresyvią karinę politiką Ukrainoje, akivaizdu, kad negalima atmesti jokių provokacijų net Vakarų Europoje.“
Lenkijos nacionalistinės konservatorių partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė nepritarė „Nord Stream 2“ statybai, kuri buvo baigta 2021 m., bet dėl Rusijos invazijos į Ukrainą vamzdynai taip ir nebuvo pradėti eksploatuoti.
„Tikslinė ataka“
Vokietija atmetė „Gazprom“ dujų tiekimo sumažinimo paaiškinimą techninėmis priežastimis ir apkaltino Maskvą naudojant energiją kaip ginklą, kilus įtampai dėl karo Ukrainoje.
Tuo tarpu Vokietijos dienraštis „Tagesspiegel“ pranešė, kad „gali būti, jog „Nord Stream“ dujotiekiai buvo pažeisti tikslinių atakų ir dėl to įvyko nuotėkiai“.
Pasak vyriausybei ir atitinkamoms institucijoms artimo šaltinio, cituojamo laikraštyje, „viskas rodo, kad tai nėra atsitiktinumas“.
„Neįsivaizduojame scenarijaus, kad tai nebūtų tikslinė ataka“, – teigė šaltinis.
