Mokesčių mokėtojų pinigus galima leisti vėjais.
Kodėl fontanas Lukiškių aikštėje trykšta vandens čiurkšlėmis, blyksi šviesomis, nors vėlų praėjusio šeštadienio vakarą – vos 8 laipsniai šilumos ir nė vieno praeivio?
Kodėl Vašingtono skvero fontanas pučiant smarkiam vėjui vandenį taško aplinkui ir tame nematyti jokio grožio?
Bažnyčia pinigus skaičiuoja
Pinigų netaupančios savivaldybės įžūlumas piktina vilniečius: nors paprastai fontanus išjungdavo rugsėjo pabaigoje, šiemet, jei bus geri orai, jų veikimą pratęs iki spalio galo.
Esą pabrangus elektrai savivaldybė vis tiek moka tiek pat, nes sutartyje su tiekėjais nurodyta fiksuota kaina.
Tuo metu pinigus skaičiuoti ėmėsi net Vilniaus arkivyskupijos kurija, supratusi, kad priešingu atveju tikintiesiems teks melstis tamsiose bažnyčiose.
Tad dabar elektros energija Vilniaus bažnyčioms tiekiama iš „Solarbank“ didžiausios pagal pagamintos vienoje vietoje elektros kiekį nutolusios saulės elektrinės Grikapalyje (Lazdijų r.).
Įmonėms suteikė lengvatų
Savivaldybės tarybos „Laisvės ir teisingumo“ frakcijos narys Vydūnas Sadauskas prisiminė pastarąjį tarybos posėdį, per kurį opozicijos atstovai pateikė klausimą apie taupymą, apie vis dar veikiančius fontanus.
Tiesa, jis skambėjo ne svarstant kokį nors konkretų dokumentą, o per klausimų ir atsakymų pusvalandį, kuris rengiamas kiekvieno tarybos posėdžio metu.
V.Sadauskui keista atrodė ir tai, kad kaip tik tą posėdį politikai balsavo už savivaldybės įmonių dalinį atleidimą nuo nekilnojamojo turto mokesčio, nors jų bendra apyvarta – 26 mln. eurų.
„Taikome mokesčių lengvatas įmonėms, bet nieko nedarome dėl taupymo“, – piktinosi V.Sadauskas.
Paklausus, kokių priemonių vis dėlto imsis, kad pakilus energijos kainoms biudžete neatsirastų dar viena skylė, atsakymas buvo tik vienas: sumažins keliais laipsniais patalpų temperatūrą savivaldybės pastate, galbūt taikys nuotolinio darbo sistemą. Ir viskas.
Opozicijai nusistebėjus, jog to nepakanka, pats meras Remigijus Šimašius filosofiškai dėstė, kad reikia pradėti nuo savęs, ir valdžia labai tikisi visų sąmoningumo.
Pasitarti niekas neskuba
„Neišgirdome jokių konkrečių pasiūlymų. O kitos savivaldybės jau yra išsiuntusios raštus visoms biudžetinėms įstaigoms, konkrečiai nurodydamos, kaip taupyti elektros energiją ir vandenį, sumažinti patalpų apšvietimą“, – pasakojo V.Sadauskas.
Buvusio mero Artūro Zuoko nuomone, realų taupymo planą savivaldybė jau turėjo pateikti, svarstyti būdus, kaip sumažinti išlaidas, R.Šimašius ir administracijos direktorė Lina Koriznienė turėjo pakviesti ne tik tarybos narius, bet ir visus vilniečius.
„Jau turėjome kalbėtis, ko šį sudėtingą sezoną atsisakome ir kaip taupome, kad šį laikotarpį išgyventume. Juo labiau kad savivaldybė vienose srityse leidžia sau išleisti dideles sumas renginiams ar kitoms nebūtinoms išlaidoms“, – stebėjosi A.Zuokas.
Lėšų negaili ir priežiūrai
Savivaldybė tikino, kad pagal priežiūros sutartį fontanai turi veikti iki rugsėjo 30 dienos, tačiau šiemet bus taikomas toks pat principas kaip ir praėjusiais metais – fontanų veikimą žadama net pailginti iki spalio 30-osios.
Savivaldybės atstovai apskaičiavo, kad miesto fontanai per mėnesį sunaudoja elektros maždaug už 4–5 tūkst. eurų. Jie pabrėžė, kad suma priklauso nuo veikimo valandų, mat per miesto renginius fontanai veikia ilgiau.
2020-aisiais fontanų priežiūra miestui kainavo apie 300 tūkst. eurų.
Nors anksčiau temsta, net sutrumpinti fontanų veikimo laiko Vilnius neskuba.
„Manome, kad fontanų elektros sąnaudos nėra esminės ir finansiškai sunkios, todėl vertiname visas galimybes ir tikimės, kad ruduo bus saulėtas, jog miestiečiai ir miesto svečiai galėtų ilgiau džiaugtis veikiančiais fontanais“, – toks savivaldybės komentaras nustebino ne vieną.
Anot savivaldybės, priežiūros sutartyje numatyta elektros kaina esą yra fiksuota, todėl elektros pabrangimas nepadidino sąskaitų už fontanams sunaudojamą elektrą.
Vilniaus išlaidos fontanams – rekordinės. Kiti miestai tam išleidžia mažiau, kai kurie paskubėjo fontanus išjungti, kiti ketina netrukus tai padaryti.
Beje, sostinės išlaidavimas taip pat matyti ir iš skiriamų lėšų fontanų priežiūrai ir eksploatavimui.
Išleidžiamos sumos yra keliais kartais didesnės nei Kaune, Klaipėdoje ar Palangoje.
Kaune veikia vos keli
Kaune dalis fontanų jau išjungti. Tris fontanus šiame mieste prižiūri savivaldybės administracija, o likusius – įmonė „Kauno vandenys“. Kol kas trys savivaldybės administruojami fontanai veikia, tačiau dalies veikimo laikas sutrumpintas.
Laisvės alėjos fontano priežiūra per mėnesį kainuoja 1333 eurus, Muzikinio teatro – 1220 eurų, Vienybės aikštės upelio – 949 eurus, grindinio – 917 eurų. „Kauno vandenys“, prižiūrintys 10 fontanų, juos jau išjungė.
„Dėl aukštų elektros kainų šiemet nutarta išjungti fontanus trimis savaitėmis anksčiau. Iki šiol fontanai būdavo išjungiami nuo spalio 1 d. „Kauno vandenims“ elektra pabrango nuo 0,05 euro iki 0,48 euro už kilovatvalandę“, – aiškino „Kauno vandenų“ atstovai.
Daugiau pinigų neprireiks
Klaipėdoje fontanus planuojama išjungti nuo spalio 1 d.
Uostamiesčio savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius patikslino, kad šiais metais fontanų, gertuvių, vandens būgnų priežiūrai ir remontui, fontanų vandeniui biudžete visam sezonui buvo numatyta 74,2 tūkstančiai eurų.
„Visos lėšos nėra panaudotos, taip pat nenumatoma, kad prireiks daugiau lėšų, nei buvo suplanuota“, – aiškino Klaipėdos atstovai.
Alytuje iki rugsėjo vidurio veikė tik du fontanai, kiti buvo išjungti jau anksčiau. Beje, tie, kurie veikė ilgiausiai, būdavo įjungiami tik nuo vidurdienio, o ne anksti rytais.
Užtenka kitoms įstaigoms
Kai kiti vartotojai tik dabar pradėjo sukti galvą, kaip sumažinti sąskaitas už elektros energiją, Vilniaus arkivyskupijos kurija tuo rūpintis ėmė jau praėjusiais metais.
Dabar pigesne elektros energija aprūpinama ne tik Arkikatedra, bet ir varpinė, visą parą atvira Dievo Gailestingumo šventovė, Aušros Vartų koplyčia ir Šv.Teresės bažnyčia, Visų Šventųjų ir Trinapolio bažnyčios.
Pigiau apšviečiamos ne tik dalis sostinės bažnyčių, bet ir katalikiškos švietimo įstaigos, „Carito“ centrai, rekolekcijų namai.
Saulės energijos privalumais nuo balandžio mėnesio džiaugiasi vaikų darželio „Mažutėliams“ lankytojai, Šv.Juozapo mokyklos mokiniai, Vilniaus šv.Juozapo kunigų seminarijos seminaristai, Bažnytinio paveldo muziejus, Trinapolio rekolekcijų namai, Pal. kun. Mykolo Sopočkos hospisas, Vilniaus arkivyskupijos kurija.
Kainavo pusę milijono eurų
Šiam projektui įgyvendinti praėjusiais metais prireikė daugiau nei 0,5 mln. eurų investicijų, iš jų 144 tūkst. eurų buvo arkivyskupijos lėšos.
Elektros energija bažnyčioms tiekiama iš „Solarbank“ didžiausios pagal pagamintos vienoje vietoje elektros kiekį nutolusios saulės elektrinės Grikapalyje (Lazdijų r.).
Elektrinės galingumas – 3,35 megavato. Skaičiuojama, kad joje pagamintos elektros energijos kaina yra perpus mažesnė nei vidutiniškai rinkoje.
Pirmoji tokio dydžio saulės elektrinė užima 22 hektarų plotą ir joje sumontuoti 10 tūkst. 468 moduliai. Projekto vertė siekia daugiau nei 3,8 mln. eurų.
Kol kas Vilniaus arkivyskupija neturi duomenų, kiek sutaupė savo objektuose degindama pigesnę elektrą.
Anot arkivyskupijos atstovų, taip atsiliepiama į raginimą tausoti aplinką. Iš viso šis projektas apima 24 arkivyskupijai priklausančius objektus.
Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba, atsakinga už vyskupijos ūkinius klausimus, buvo pateikusi paraišką paramai atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatuose, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, tradicinėms religinėms bendruomenėms, religinėms bendrijoms ar centrams.
Praėjusių metų liepą Ekonomo tarnyba įsigijo iš geografiškai nuo elektros energijos vartojimo vietos nutolusį saulės šviesos elektros energijos gamybos įrenginį su priežiūra.
