Lukšiuose (Šakių r.) prie pieninės – tylu. Nėra nei pienvežių, nei zujančių darbuotojų. „Sustabdė gamybą“, – paaiškino Arūnas Tarnauskas.
Šis Šakių verslininkas, vienas iš parduotuvių tinklą, kepyklą ir gamybos bazę turinčios bendrovės „Gulbelė“ savininkų, puikiai žino, kokios negandos prislėgė zanavykų krašto įmones.
Lukšių pieninė, kurios produktus ženklina „Senolių“ etiketė, pastaruoju metu gamybą sutelkė tik Jurbarke esančiame naujame ceche. Kodėl išjungta įranga pačiuose Lukšiuose? Ar bus ir toliau superkamas pienas iš ūkininkų?
„Neįpratę mes tokių dalykų aiškinti“, – trumpai atsakė įmonės komercijos direktorius Žygimantas Čiūta.
Užimtumo tarnybos duomenimis, Lukšių pieninės darbuotojams paskelbtos ilgalaikės prastovos.
„Jie turėjo galimybę rinktis – ar važinėti į darbą Jurbarke, ar išeiti į prastovas, ar nutraukti darbo santykius. Dauguma pasirinko pastarąjį variantą – 30 asmenų užsiregistravo mūsų tarnybos Šakių klientų aptarnavimo skyriuje.
Šiuo metu keturi jų yra įdarbinti įmonėje „Samsonas“, perdirbančioje mėsą“, – paaiškino tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.
Įrangą išjungė ir tame pačiame Šakių rajone, Krūkuose, esanti bendrovė „Fleming baldai“. Ši įmonė 154 darbuotojus į prastovas išleido ne pirmą kartą, o dabar jos truks iki spalio 7 dienos.
Riesta gamybininkams ir kituose regionuose.
Antai dar liepos mėnesį įspėjimus apie atleidimą gavo 110 darbuotojų, dirbančių bendrovės „Rokiškio pieno gamyba“ filiale Ukmergės pieninėje.
Išjungė alaus šaldytuvus
Didžioji dalis prastovas skelbiančių ar išvis užsidarančių bendrovių taip elgiasi dėl smarkiai padidėjusių elektros kainų. Jos kirto ne tik gamybos, bet ir prekybos įmonėms.
Dalis lietuviško kapitalo prekybos įmonių aljanso „Aibė“ narių dėl kelis kartus padidėjusių energijos sąnaudų svarsto, kaip tęsti veiklą: dirbti ne visą dieną, užsidaryti šaltajam sezonui ar apskritai kabinti spynas ant durų.
„Dabar aljanso parduotuvių energijos sąnaudos siekia iki 8 proc. apyvartos, nors pernai vidutiniškai sudarė 1–1,5 proc.
Turint galvoje, kad parduotuvių apyvartos marža vidutiniškai sudaro 20 proc., o iš jos daugiau nei pusė tenka darbuotojų atlyginimams, pridėjus elektros ir kitas sąnaudas susiduriama su nuostoliais ir veiklos tęstinumo problema“, – portalui vz.lt sakė įmonės „Aljansas Aibė“ Verslo vystymo departamento direktorius Darius Makūnas.
„Parduotuvėse sunaudojama labai daug elektros – jos reikia ir šaldytuvams, ir prekybos salėms apšviesti, ir tinkamam mikroklimatui patalpose palaikyti.
Rugpjūtį taupėme kiek begalėdami, bet vis tiek suvartojome kone tiek pat energijos kaip ir pernai tuo pat metu, nes šiemet paskutinį vasaros mėnesį įsivyravo karščiai“, – sakė prekybos tinklo „Gulbelė“, priklausančio tam pačiam „Aibės“ aljansui, vienas savininkų A.Tarnauskas.
Taupant energiją teko mažiau vėsinti parduotuvių prekybos sales, prispyrus bėdai buvo išjungti net alaus šaldytuvai.
Tiesa, buvo aludarių, kurie patys sumokėjo už elektrą.
Tačiau uždaryti parduotuvių A.Tarnauskas nesiruošia. „Darysime viską, kad išsaugotume darbo vietas ir užtikrintume gyventojų aprūpinimą būtinosiomis maisto prekėmis“, – teigė jis.
Pabrango dešimt kartų
„Turime gamybos bazę – konditerijos skyrių, duonos ir gardėsių kepyklą, tačiau sunku nuspėti, ar pavyks tai išsaugoti. Tiek, kiek šiuo metu kainuoja elektra, verslas negali mokėti.
Svarbu laiku sustabdyti veiklą, kol dar lėšų atsargos galutinai neišseko, antraip lauktų žūtis. Versle emocijoms ir jausmams nėra vietos, reikia racionalių sprendimų“, – teigė A.Tarnauskas.
O kol kas jo vadovaujamai bendrovei tenka padengti protu nesuvokiamo dydžio sąskaitas už elektros energiją.
„Turime sutarčių ir su saulės, ir su vėjo jėgainių savininkais, bet tai šiuo metu daro mažą įtaką. Elektra pabrango dešimt kartų, atsinaujinančiosios energijos tiekimo sutartys sąskaitas tesumažino tiek, kad pabrangimas siektų 8 kartus“, – kalbėjo verslininkas.
A.Tarnausko teigimu, blogai ir maisto produktų tiekėjams. Didesni ir stipresni tas kainas kėlė visą vasarą, pabrangindami tai vienus, tai kitus produktus.
O mažesni brangino visus savo gaminius.
Parama – tik simbolinė
Prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis „Žinių radijui“ teigė, kad dėl pakilusios elektros kainos vien duonos kepimas turėtų atsieiti apie 18 proc. daugiau.
Pati įmonė gaminių nebrangina, tačiau kainas kelia tiekėjai.
Valstybė siūlo paramą verslo įmonėms saulės elektrinėms įsirengti. Tačiau nustatyta, kad ji vienai bendrovei negali būti didesnė nei 200 tūkst. eurų.
„Tam, kad mes ant stogų pastatytume saulės baterijas, reikia investuoti 25–30 mln. eurų. Tie 200 tūkst. eurų skamba taip kukliai, kad nėra ko gaišti ir užsiiminėti popieriais. Paramą užmirškime“, – kalbėjo D.Dundulis.
Perrašinėja kainas
Įveikę karantino ir statybų iššūkius praėjusių metų gruodžio mėnesį Širvintose restoraną „Alkanas briedis“ atidarė Mykolas ir Ieva Lučiūnai.
Bet šiuo metu ir jiems tenka sukti galvą, kaip sumažinti išlaidas.
„Šiurpą kelia ir infliacija, ir energijos krizė. Žaliavų ir elektros energijos kainos daro didžiulę įtaką maisto patiekalų savikainai.
Sunku rasti pusiausvyrą, kad ir savikaina būtų padengta, ir kaina būtų priimtina klientams. Šiemet jau esame branginę patiekalus, bet teks tai padaryti dar kartą“, – sakė M.Lučiūnas.
Tai nepopuliarus, bet neišvengiamas sprendimas, nes žaliavos pabrango 40–60 proc.
Vis dėlto, anot verslininko, neįmanoma perrašyti valgiaraščio taip, kad jame visi patiekalai pabrangtų dvigubai.
„Ko gero, netrukus trumpinsime darbo laiką, gal nedirbsime kurią nors savaitės dieną.
Viryklės, ventiliavimo sistema, šaldikliai – visa tai tiesiog ryja elektros energiją. Taigi laukia kitokia žiema nei buvusi“, – sakė restorano savininkas.
Kainas vis dar prilaiko
Družuose, Širvintų rajone esančioje vaikams skirtų drabužių siuvykloje „Juko Day“ šiuo metu – darbų įkarštis. Rugsėjo pradžioje pasipylė užsakymai, kurių gausai įtakos turėjo ir mokslo metų pradžia, ir žmonių nerimas dėl to, kad netrukus vaikus aprengti kainuos daug brangiau.
Pasak šios siuvyklos savininkės Aistės Inčiūrienės, nors audiniai smarkiai pabrango, o gamybos savikainą ėmė didinti ir besipučiančios elektros sąskaitos, ji vis dar laiko gaminių kainas tokias, kokios buvo pavasarį.
„Siuvyklą naujame pastate atidarėme pernai spalį. Jam šildyti įrengti šilumos siurbliai, o jiems juk reikia elektros.
Praėjusią žiemą per mėnesį sunaudodavome apie 2000 kWh elektros energijos, už ją vidutiniškai mokėdavau po 650 eurų.
Dabar gi, kai per rugpjūtį elektros skaitiklis prisuko apie 800 kWh, sąskaita perkopė 400 eurų. Nežinau, ką darysiu, kai už tuos 2000 kWh reikės sumokėti 2000 eurų.
Bet jeigu tiek pabranginčiau drabužius, kiek paaugo žaliavų ir gamybos sąnaudos, niekas jų nepirktų. Nenoriu prarasti klientų, nes drabužių pasiūla rinkoje labai didelė, o konkuruoti tenka su pigiais greitosios mados ženklais“, – kalbėjo A.Inčiūrienė.
Vadina tikru gaisru
Problemų turi ir koncernas SBA – vienas didžiausių darbdavių šalyje, veikiantis baldų gamybos, tekstilės, nekilnojamojo turto srityse. Čia dirba kone 4,5 tūkst. žmonių.
Susidūrus su didžiausia istorijoje energetikos krize, pasak grupės viceprezidentės Jolantos Grašienės, būtinas masinis ir greitas atsakas, jei norima išsaugoti darbo vietas: „Ilgalaikės priemonės gerai, bet kai dega namas, gaisrą reikia gesinti, nes po jo gali nelikti ką gelbėti.“
Šios grupės įmonėms energijos kainos pašoko daugiau nei dešimčia kartų.
Pavyzdžiui, už elektrą prieš pusantrų metų buvo mokama 39 eurai/MWh, dabar – 480 eurų/MWh, o dujos, kurias naudoja grupės tekstilės įmonės, pabrango daugiau nei trylika kartų – iki 234 eurų/MWh.
Tomis valandomis, kai elektros kaina biržoje pasiekia piką, SBA grupės įmonėse atliekami įrangos profilaktikos darbai, suplanuojamos darbuotojų poilsio pertraukos, laikinai stabdomi daugiausia energijos reikalaujantys procesai.
„Aukšta elektros kaina gali padaryti verslus nekonkurencingus. Jau matome stabdomas įmones, atleidžiamus žmones, valstybė neturi leisti įsisukti šiai pragaištingai spiralei.
Todėl ir siūlome skubias priemones, kurių galėtų imtis valstybė.
Pavyzdžiui, krizės laikotarpiu verslams kompensuoti bent iki 100 eurų už elektros ir dujų megavatvalandę.
Laikinai gelbėtų ir mokesčių atidėjimai, lengvatinės paskolos apyvartinio kapitalo poreikiui finansuoti, mokėtinų sumų už elektrą ir dujas faktoringas su INVEGA garantija, darbuotojų prastovų kompensavimas siekiant paskatinti verslą išlaikyti darbo vietas“, – galimus receptus vardijo SBA grupės viceprezidentė.
Atleidžia žmones
Užimtumo tarnybos duomenimis, rugpjūtį buvo gauti septyni pranešimai apie grupinius žmonių atleidimus iš darbo.
Apie tai, kad atleidžia darbuotojus, paskutinį vasaros mėnesį pranešė trys pagrindinio ugdymo mokyklos.
Dėl energijos kainų Kauno plastiko gamybos bendrovė „Alfena ir Ko“ apie atleidimą iš darbo rugpjūtį įspėjo 30 savo darbuotojų.
Statybos įmonė „Varėnos statyba“ pranešė apie 41 atleidžiamą žmogų.
Medienos pjaustymo ir obliavimo bendrovė „Polywood“ pranešė atleidžianti dar 35 darbuotojus, o liepą apie atleidimą ji buvo įspėjusi 23 žmones.
Duomenų apdorojimo ir interneto serverių prieglobos paslaugų bendrovė „Genius Sports LT“ pranešė, kad atleidžia 71 darbuotoją.
