Pokalbio metu ekonomistas ne tik įvardino, kuo vadovaudamasis pateikia šią prognozę, tačiau ir kaip vertina Europos Komisijos ir Lietuvos vyriausybės pristatytus planus kylančioms kainoms amortizuoti, kaip vertina dabartinę finansinę situaciją pasaulyje.
Jūs turite 20 metų darbo patirtį finansų sektoriaus tarpininkavimo, bankininkystės ir draudimo srityse Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje. Kaip atsiradote finansų srityje?
Dar besimokydamas mokykloje atlikinėjau praktiką finansų maklerių įmonėje. Tokiu būdu susipažinau su finansų sektoriaus aplinka, vėliau pradėjau dirbti analitiku ir finansų makleriu, ėmiausi fondų valdymo ir kt.
Šiuo metu Lietuvoje ir pasaulyje viena iš aktualiausių temų – energetikos kainos. Lietuvoje dažnai girdime, kad daugiausiai pasaulyje mokame už elektrą. Ar tikrai taip? Kokia situacija kitose šalyse?
Situacija keičiasi dinamiškai ir tai galima stebėti tinklalapiuose, kuriuose yra pateikiamos besikeičiančios kainos. Iš tikrųjų, elektros kaina Lietuvoje yra aukšta, viena aukštesnių Vakarų Europoje. Tiesa, reikia pažymėti, kad socialiniuose tinkluose kainų šuoliais besidalinantys žmonės dažniausiai pagauna momentinius taškus, kada kaina būna labai didelė.
Europos Komisija, o ir Lietuvos vyriausybė pristatė planus kaip amortizuoti kylančias kainas. Kaip vertintumėte tuos planus?
Lietuvoje aiškaus plano, kuris leistų kompensuoti kainos augimą, kol kas nėra. Tačiau turime rimtų ilgalaikių planų, kurie užtikrina, kad Lietuva ateityje apsirūpins elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių. Šį tikslą pasieksime, tačiau pirmuosius rezultatus matysime po 3–5 metų.
Pastaruoju metu daug kalbama apie taupymą. Taupymas yra gerai – laukiame, kokie bus pasiūlyti kompensaciniai mechanizmai. Jų tikrai reikės gyventojams ir verslui. Pastarajam reikėtų bent jau programos lengvatinių kreditų apyvartinių lėšų atstatymui. Taip pat greitą, smūginį efektą sukeltų mokesčių atidėjimas.
Tuo tarpu Europos Komisijos pristatytas planas susideda iš trijų dalių. Visų pirma, raginama taupyti. Laikantis pateikto taupymo plano įvairioms vyriausybinėms organizacijoms ir sumažinus vartojimą 10 proc. – efektas būtų rimtas.
Antra, siūloma apriboti atsinaujinančių elektros energijos tiekėjų kainą iki 180 Eur/MWh arba 18 ct/kWh. Juk nepasikeitė nei vėjo, nei saulės, nei atominės elektrinės energijos savikaina, tačiau kainos auga, o tiekėjai uždirba daugiau nei galėjo svajoti. Šis apribojimas turėtų suveikti, tokiu būdu būtų sumažinama elektros kaina visoje Europoje.
Trečia, siūloma apskaičiuoti iškastinio kuro tiekėjų 3 metų vidutinius pelnus. Jeigu jie viršija 20 procentų ribą, tuomet 30 proc. nuo viršijančios ribos paskirstyti Europos planui. Visgi, jis turi rizikos būti neįgyvendintas. Supraskime, kad sumanus apskaitininkas gali labai greitai sumažinti pelno kiekį popieriuje. Taip pat kelia abejonių siūlymas skaičiavimus atlikti apimant pastaruosius tris metus, nes jų metu buvo patirta energetinė duobė, kai energetinės kompanijos dirbo tikrai nepelningai.
Viename iš interviu teigiate, kad žiema Lietuvoje nebus jau tokia sunki. Kuo remdamasis taip sakote?
Mano prognozė yra labai rizikinga, ji gali pasikeisti. Aš remiuosi tuo, kad žaliavų rinka signalizuoja apie kainų traukimąsi. Jis prasidėjo medžio, metalo, maistinių kultūrų sektoriuose, nukrito naftos kaina.
Taip pat tokias išvadas leidžia daryti ir JAV Centrinio banko pareiškimas, kad jie didins palūkanas ekonomikai ir vartotojams tam, kad šie mažintų vartojimą. Tokiu būdu kainos kristų, nors ir infliacija didžiąja dalimi yra sukelta ne vartojimo, o energetikos. Kitaip tariant, spaudžiant vartojimą bus mėginama suvaldyti kainas energetikoje.
Dujų kaina taip pat ėmė leistis žemyn. Nuo 4 Eur/m3 kaina krito iki beveik 2 Eur/m3, ir ši kaina vis tiek tebėra labai, labai aukšta. Gali būti, kad tai buvo sąlygota fakto, jog Europa pilnai apsirūpino dujomis, užpildė savo saugyklas. Galiausiai, aukšta anglies kaina rodo jos paklausą Europoje. Jeigu žiema bus šalta, ji tikrai bus panaudota.
Taigi, manau, kad žiema gali būti ne tokia baisi, kokią ją įsivaizdavome rugpjūčio mėnesį, kai patyrėme šoką dėl rekordinių energijos kainų. Nukritus dujų kainai, turėtų stabilizuotis ir elektros kaina.
Bendrai kaip įvertintumėte dabartinę finansinę situaciją pasaulyje? Kai kurie ekonomistai prognozuoja artėjančią finansinę krizę. Kokios Jūsų prognozės? Ar artimiausiu metu galime sulaukti krizės?
Kad laukia susitraukimas, tai yra faktas. Jis neišvengiamas, nes energetinis šokas ritasi per visą grandinę. Jis stabdys vartojimą, o vartojimas yra raktas į ekonominę sėkmę. Ekonomika tokia jau yra, kad kol vartotojas jaučiasi gerai, tol neturi kuo skųstis ir ji pati. Bet jeigu vartotojas pradeda čiaudėti, ekonomika taip pat pradeda sirgti.
Reikia suprasti, kad artimiausius pusę metų ar metus namų ūkiai gaus didesnes sąskaitas už šildymą, elektros energiją. Tie, kurie turi paskolas bankui, mokės papildomus šimtus eurų už padidėjusias palūkanas. Tai gali mažinti vartojimą. Kol kas dar nenusimato tokia situaciją, kurią būtų galima įvardinti kaip krizę, bet sunkesnis periodas bus ir tai, ko gero, yra neišvengiama. Tačiau galiausiai, po kritinio momento, kuris tęsis artimiausius 6–12 mėnesių, pradėsime naują ekonominį ciklą.
Šių metų spalio 27 d. vyks didžiausios finansinio raštingumo konferencijos Lietuvoje „Financial Freedom Forum“ renginys, kurio globėjas – „Lietuvos bankas“. Kokį pranešimą jame skaitysite, kokia bus jo tema?
Kalbėsiu apie būtent tuo metu esančią ekonominę aplinką, apie energetiką, bazines palūkanų normas, darbo rodiklius, verslui kylančius iššūkius ir galimybes. Užsiminsiu ir apie tai, kas dedasi žaliavų rinkoje, kokią tai įtaką daro mums, verslams bei ekonomikai.
