„Esame recesijoje. Dabar tik reikia žiūrėti, kaip visa tai judės toliau“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulsas“ sakė „SME Bank“ vadovas ir valdybos narys M.Štareika.
Jis ramino: tai – ne pirmoji recesija istorijoje, nes ekonomikos ciklas visada tęsiasi panašiai. Žinoma, ciklas priklauso nuo įvairių išorinių veiksnių, valstybės paramos, kokie bus įjungti kiti svertai dėl pinigų politikos ir panašiai. Tačiau, M.Štareikos nuomone, nebus jokio stebuklo – dvejus trejus metus išgyvensime kritimą, o po to ekonomika vėl pradės augti. „Kitaip nebus“, – tikino laidos pašnekovas.
Esant tokiai ekonominei situacijai turbūt labiausiai pažeidžiamos įmonės iš visų – smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV). Tačiau, anot M.Štareikos, būtent SVV įmonės – svarbiausios visose ekonomikose. Jis generuoja didžiąją dalį darbo vietų, tarkime, ES tokio tipo įmonėse dirba apie 87 mln. darbuotojų. Lietuvoje veikiančių SVV yra apie 85 tūkst., ES – 22 mln. „Galime įsivaizduoti, koks tai mechanizmas ir kaip jis svarbus kiekvienos šalies ekonomikai“, – komentavo M.Štareika.
Vis dėlto SVV labiausiai veikia pasikeitimai rinkose: dažniausiai jos būna neseniai įsikūrusios, nedidelės, mažai darančios poveikį tiekėjams. Pavyzdžiui, šie padidino žaliavų kainas, o SVV įmonė negali taip lengvai įeiti į rinką savo ruožtu pakeldama kainas, nes ji neturi tokios įtakos, kokią turi didžiosios žaidėjos.
Žinoma, kad recesija keičia darbuotojų atlyginimus – kiekvienas nori pasididinti pajamas, kad galėtų kompensuoti išaugusias išlaidas. Didžiosioms įmonėms daug lengviau surasti būdų kaip tą padaryti, o SVV jau dabar susiduria su problemomis, kaip išlaikyti darbuotojus, kaip juos motyvuoti.
„SVV jau turėjo pradėti ruošti planą, ką darys ilgojoje perspektyvoje, kokia jų strategija dėl finansų suvaldymo. Tai – numeris vienas įmonių veikloje. Jei esi finansiškai tinkamai pasiruošęs, planuoji savo išlaidas, pajamas ir esi pasiruošęs visiems scenarijams, vadinasi, turi konkurencinį pranašumą“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo tikinimu, pirmiausia SVV turėtų planuoti savo portfelių diversifikaciją. Ypač tos įmonės, kurios labai priklausomos nuo energetikos kainų, turi išskaidyti savo veiklą, ieškoti naujų partnerių, kad nebūtų priklausomos nuo vienos rinkos, nuo vienų partnerių. Jei yra priešingai, tuo atveju, jei Lietuvos ekonomikai kas nutiktų, toks verslas negalėtų greitai pereiti į kitas rinkas, nes tokie procesai užtrunka.
Kitas M.Štareikos patarimas – susidėlioti bent kelis scenarijus, kaip išeiti iš rinkų, iš tam tikrų segmentų. „Žinome, kad per pandemiją buvo įmonių, kurios prekiavo kaukėmis, dezinfekavimo priemonėmis, tačiau jos staiga vieną dieną prarado savo reikšmę. Tad išėjimo scenarijai įmonėms labai svarbu“, – pateikė pavyzdį jis.
Trečias dalykas – finansavimo užtikrinimas. Įmonės jau šiandien turi apgalvoti, iš kur jos gaus finansavimą, iš kur ims pinigų, jei situacija dar prastės. Anot laidos pašnekovo, finansinės priemonės suteikia gyvybę įmonei toliau veikti. Jei įmonė neturės finansų – tai jos pabaiga.
„Priemonių finansavimui tikrai yra daug: tai šimtus metų veikiančios bankinės tradicinės priemonės, fiziniai, juridiniai asmenys. Yra ir naujos priemonės skolintis: sutelktinis finansavimas, fintechai, skolinimasis tarp įmonių. Alternatyvų daug. Manau, kad kiekviena įmonė turi prieigą prie finansavimo, tik reikia pasirinkti tai, kas jai tinkama“, – teigė „SME Bank“ vadovas.
Balandį neobankas verslui darė apklausą. Ji parodė, kad tuo metu įmonės labai atsargiai žiūrėjo į savo ateitį. M.Štareika svarstė, kad greičiausiai dabar atsakymai būtų kiek kitokie, bet stipriai nesiskirtų: tuomet apie 70 proc. SVV sakė, kad artimiausiu metu neplanuoja skolintis.
„Tai – labai daug. Iš kitos pusės, beveik pusė iš 20 proc. įmonių, kurios planavo skolintis, ketino imti pinigus savo įmonės plėtrai ir technologijoms atnaujinti. Tai reiškia, kad įmonės galvojo apie savo ateitį, jos planavo investicijas į tai, kas joms suteiks konkurencinį pranašumą.
Mano patarimas visoms įmonėms – pagalvoti, kaip jos gali išnaudoti dabartinę situaciją: ne bijoti ir ruoštis ko nors imtis galbūt tik po metų, bet pagalvoti, o kodėl aš kažkur atsilieku, kaip man patekti į kitas rinkas, kur turėčiau investuoti“, – sakė M.Štareika.
Anot jo, jei pandemijos įkarštyje daugiausia problemų kilo turizmo, apgyvendinimo verslams, tai dabar tiems, kurie stipriai priklausomi nuo energijos kainų ar kuriuos veikia sutrūkinėjusios tiekimo grandinės: tai chemijos, metalo pramonė, transporto kompanijos. M.Štareikos teigimu, jos pirmosios pajaus ateinančius padarinius, jos turės daugiausia vargo gaunant paskolas iš išorės.
Ar dabar, tokiu metu, apskritai verta pradėti verslą?
„Žinoma, dabar daug kebliau naujiems žaidėjams įeiti į rinką, nes pasunkėjusios sąlygos: jie turi įvertinti daugelį apsektų, kai prieš kelerius metus kas sugalvodavo verslą, jį pradėdavo ir vienaip ar kitaip pasisekdavo. Dabar kyla klausimų, ar man finansuos verslą, kas tą padarys, kokiomis sąlygomis, ar rasiu darbuotojų, ar galėsiu juos išlaikyti?
Bet jei įsivertini, turi žinių, patirties arba yra greta žmonių, kurie įgiję patirties, pradėti verslą dabar – labai gera proga. Didžiausi, geriausi verslai gimsta, kai vyksta dideli pasikeitimai, o ne tada, kai viskas lengva. Tai – paprasta taisyklė. Jei visiems lengva įeiti, tai visi pateks į baseiną. Jei į baseiną pakliūti sudėtinga, tie, kuriems tą pasiseks padaryti, galės laisvai plaukioti“, – aiškino laidos pašnekovas.
O tiems, kurie jau sukasi versle, reikia pagalvoti apie būdus, kaip valdyti situaciją ir dar labiau augti.
Kaip sakė M.Štareika, jau gerai, kad esi versle, vadinasi, tu – priekyje kitų, kurie verslo dar nepradėję. Tereikia tinkamai suvaldyti situaciją, diversifikuoti rinkas, klientus, atidžiau stebėti jų atsiskaitymus – padaryti prevencinius veiksmus, kad išsiaiškintum, ar pirkėjas tikrai patikimas ir kaip atrodys jo situacija, jei rinkoje prasidės dar didesnės problemos, ir užsitikrinti finansavimą.
„SME Bank“ vadovas teigė, kad visos įmonės dabar turėtų elgtis kaip startuoliai, kurie nežino, kas bus po metų – reikia imti iš rinkos visas galimybes, kurias jiems duoda, tada svarstyti, ką su tomis galimybėmis daryti, bet būti pasiruošus visiems įmanomiems scenarijams: tiek išėjimo, tiek finansavimo, tiek finansavimo, tiek klientų netekimo.
