Interpeliacijos iniciatoriai D. Kreivio klausė, kodėl jis nepaisė raginimų atidėti antrąjį etapą ir ar to nelaiko asmenine politine klaida.
„Sprendimas neatidėti antrojo liberalizavimo etapo ilgesniam laikotarpiui leido daugeliui gyventojų ilgalaikes elektros tiekimo sutartis pasirašyti šių metų pavasarį ir birželio mėnesį, kuomet turėjome ženkliai mažesnes nei šiuo metu elektros rinkos kainas“, – Seimui pateiktuose atsakymuose teigia D. Kreivys.
Pasak jo, apie 1 mln., arba 87 proc. iki liepos 1 dienos nepriklausomą tiekėją pasirinkusių vartotojų moka gerokai mažiau nei didmeninė elektros rinkos kaina, o apie 40 proc. šių vartotojų už elektrą moka mažiau nei 24 centus už kilovatvalandę ir jiems nėra taikoma valstybės kompensacija.
„Dėl šių priežasčių sprendimo neatidėti antrojo etapo anaiptol nelaikau klaida – klaida yra sieti aukštas elektros kainas Europoje su antruoju liberalizavimo etapu Lietuvoje“, – teigė D. Kreivys.
Ministro teigimu, didžiausios įtakos išaugusioms elektros kainoms turėjo dešimt kartų išaugusi gamtinių dujų kaina, rekordiškai sausa vasara Skandinavijoje, tris kartus išaugę CO2 taršos mokesčiai, dėl klimatinių sąlygų ir planinių remonto darbų apriboti jungčių pralaidumai ir situacija didžiųjų Europos Sąjungos valstybių elektros rinkose.
„Elektros rinkos liberalizavimo atidėjimas niekaip nebūtų turėjęs įtakos šiems globaliems ir regioninio lygmens veiksniams“, – atsakymuose teigė D. Kreivys.
Nepriklausomą elektros tiekėją 1–5 tūkst. kWh per metus suvartojantys antrojo etapo buitiniai vartotojai turėjo pasirinkti iki 2021 metų gruodžio 18-osios, tačiau siekiant išvengti didelio sąskaitų augimo jiems pasirinkimas buvo atidėtas iki 2022 metų birželio 26-osios.
Pratęsus trečiąjį etapą „Ignitis“, tikėtina, pirks elektrą tiesiogiai iš gamintojų
Interpeliacijos autoriai taip pat teiravosi, kodėl visuomeninį tiekimą užtikrinanti valstybės kontroliuojama bendrovė „Ignitis“ elektrą šiam tikslui vis dar privalo pirkti tik per „Nord Pool“ biržą, o ne tiesioginiais sandoriais su gamintojais – būtent tai esą pakeistų visuomeninio tiekimo kainą.
Pasak D. Kreivio, elektrą įsigyti dvišaliais sandoriais visuomeniniam tiekėjui nėra draudžiama, tačiau to įmonė nedaro, nes nuo 2023 metų pradžios planuota nutraukti visuomeninį tiekimą, be to, esama rizikos, kad gamintojų kaina gali tapti aukštesnė už biržos kainą.
„Pirma, visuomeninio tiekimo veiklą buvo planuota nutraukti 2023 metų sausio 1 dieną, o minimos tiesioginės elektros pirkimo sutartys paprastai yra sudaromos ilgalaikiais kontraktais“, – atsakymuose teigė ministras.
„Sudarius ilgalaikę tiesioginio pirkimo sutartį su fiksuota elektros energijos kaina visuomet išlieka rizika, kad ši kaina kažkuriuo laikotarpiu gali tapti aukštesnė nei biržos kaina, tuomet visuomenei ir reguliuotojui gali kilti klausimų, ar tokias sąnaudas (nuostolį) teisinga įtraukti į visuomeninio tiekimo pagrįstas veiklos sąnaudas“, – rašo D. Kreivys.
Pasak jo, jei trečiasis liberalizavimo etapas bus atidėtas iki 2026 metų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ir „Ignitis“ galės susitarti dėl „tam tikrų rizikų prisiėmimo bei rizikų ir naudų pasidalijimo“, kuris leis visuomeniniam tiekėjui sudaryti tiesiogines elektros pirkimo sutartis.
