V.Putinas Vakarų įvestas sankcijas vadina „ekonominiu blitzkriegu“. Jei rusai tikės, kad Kremlius atremia bandymą sunaikinti ekonomiką, jie mažiau burbės dėl realaus, bet ne visiško Rusijos ekonomikos nuosmukio. Ir vis dėlto problemų esama. Kremliaus teigimu, jau dabar pavojuje yra 230 tūkst. darbo vietų pramonėje. Smuko ir mokesčių įplaukos: Rusijos biudžeto perteklius, metų pradžioje dar buvęs įspūdingas, vasarą nukrito beveik iki nulio.
Ar sankcijos vis dėlto parklupdys Maskvos valdovus, nepaisant milžiniško Rusijos pelno iš naftos ir dujų pardavimo?
Pastaruoju metu Rusijos ekonomikos vertinimai labai išsiskyrė. Rusijos vyriausybė prognozuoja, kad jos ekonomika šiemet susitrauks tik 4,2 proc., palyginti su pavasarį prognozuotais 7,8 proc. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) taip pat patikslino savo prognozę Rusijai: ji nuo balandį buvusių -8 proc. dabar koreguota iki -6 proc. Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos duomenys rodo, kad Rusijos ekonomika nuo pavasario stabilizavosi. Kuri prognozė arčiausia tiesos?
Žinoma, kad pavasarį Vakarų įvestos sankcijos suveikė dvejopai. Tam tikromis prekėmis nebegalima prekiauti, o sandoriai su kai kuriais bankais, įmonėmis ir asmenimis nebegali būti vykdomi.
Greta – psichologinis poveikis: iš pradžių sankcijos sukėlė paniką ir chaosą Rusijoje ir tarp Rusijos prekybos partnerių, nes niekas negalėjo tiksliai įvertinti pasekmių. ES vertinimais, sankcijos tiesiogiai palietė 28 proc. europietiškojo eksporto į Rusiją, tačiau Rusijos importas iš ES sumažėjo daugiau kaip 50 proc., rašo „spiegel.de“.
Vis dėlto, laikui bėgant, daugelis įmonių aiškiau pamatė, ką joms vis dar leidžiama daryti, o ko – ne. Pradinis moralinis pasipiktinimas Vakaruose dėl įmonių, kurios ir toliau vykdo verslą Rusijoje, atslūgo. Pavasarinė panika užleido vietą rutinai. Tiesą sakant, pastarosiomis savaitėmis Vokietijos eksportas į Rusiją netgi šiek tiek padidėjo.
Ar sankcijos bus veiksmingos ilguoju laikotarpiu?
Kai kuriais Vakarų atsakomaisiais veiksmais siekiama ilgainiui atkirsti Rusiją nuo technologijų. Dėl to ypač smarkiai nukentėjo Rusijos automobilių gamyba, o daugelis Vakarų gamyklų Rusijoje sustabdė veiklą. Žinomiausios Rusijos automobilių gamintojos „Lada“ surinkimo linijos be darbo stovėjo daug savaičių.
Galiausiai „Lada“ vėl pradėjo gaminti automobilius. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad sankcijos praranda savo veiksmingumą. Pavyzdžiui, automobiliai bus gaminami be stabdžių antiblokavimo sistemos. Bendrovė negalėjo rasti alternatyvių tiekėjų maždaug 1,5 tūkst. komponentų iš 4,5 tūkstančių. Nepaisant to, naujų automobilių kainos išaugo. Pavasarį „Lada Vesta“ kainavo apie 1 mln. rublių, tačiau dabar jis gali kainuoti net 3 mln. rublių (50 tūkst. eurų).
„Rusija darosi skurdesnė ir labiau atsilikusi“, – sako Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto (SWP) Berlyne Rusijos ekonomikos ekspertas Janis Kluge.
Apskritai, kaip rodo Suomijos banko vertinimas, technologijų importas į Rusiją stipriai sumenko. Mašinų importas sumažėjo 41 proc., elektroninės įrangos – 61 proc., optinės ir medicininės įrangos – 30 proc. O gamintojams Rusijoje kol kas nepavyko užkaišyti spragų.
Rusijos ekonomikos ministerijos atliktoje analizėje teigiama, kad šalies atsilikimas mikroelektronikos srityje siekia 10–15 metų. Joje taip pat teigiama, kad vietinę gamybą apsunkina didelės sąnaudos ir „didelis kvalifikuotų darbuotojų trūkumas“.
Tačiau apskritai šiuo metu padėtis atrodo ne tokia dramatiška, kaip buvo tikėtasi paskelbus sankcijas. Maskvoje gyvenantis ekonomistas Nikolajus Kulbaka ar ekonomikos profesorius Andrejus Jakovlevas, kuris vėliau persikėlė į Harvardą JAV, manė, kad sankcijos pirmą kartą realiai pradės veikti rudenį, kai pamažu baigsis svarbiausių komponentų atsargos.
Dabar N.Kulbaka pripažįsta, kad galbūt „iš dalies klydo“ ir nepakankamai įvertino Rusijos ekonomikos „laisvosios rinkos pobūdį“ bei jos gebėjimą prisitaikyti. Be abejo, daugelis tiekimo grandinių nutrūko, tačiau rusai sugebėjo įsigyti pakaitalų pasaulinėje rinkoje.
Kaip smarkiai nukentėjo kariuomenė?
Pasak JAV valstybės departamento sankcijų koordinatoriaus Jameso O'Brieno, tikrasis sankcijų tikslas nebuvo sugriauti Rusijos ekonomiką ar net pakeisti režimą: „Mes paprasčiausiai norime apriboti išteklius, kad jis nebegalėtų vykdyti imperinių karų. Manau, būtent čia matome sėkmę“.
Anot J.O'Brieno, Rusija kariauja senamadišką karą: „Ji nenėra įgijusi pranašumo ore. Ji neturi veiksmingų dronų, neatrodo, kad turi dirbtinio intelekto ir karinio lygio taikinių nustatymo įrangos.“
Čia esama ryšio su sankcijomis. J.O'Brienas teigia, kad, kalbant apie aukštąsias dvejopos paskirties technologijas, „Rusijai labai sunku gauti jų pakankamai už nuspėjamą kainą ir nuspėjamais kanalais“.
Ir NATO, ir Jungtinės Karalystės vyriausybė praneša, kad Rusija vis dažniau naudojasi Irano koviniais bepiločiais orlaiviais. „Rusija beveik neabejotinai vis dažniau apsirūpina ginkluote iš kitų valstybių, kurioms taikomos griežtos sankcijos, pavyzdžiui, Irano ir Šiaurės Korėjos, nes jos pačios atsargos mažėja“, – rugsėjo 14 d. tviteryje rašė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Ar Rusija randa alternatyvių šaltinių?
Rusijos ekonomikos viltys pereiti prie alternatyvių tiekėjų iš Azijos sektoriuose civiliams nepasiteisino. Kitaip nei anksčiau, šį kartą sankcijas Rusijai palaikė Taivanas, Japonija ir Pietų Korėja. Net Kinija, Indija, Brazilija ir Vietnamas į Rusiją eksportuoja mažiau prekių nei prieš karą. Tai rodo Suomijos banko duomenys. Maskvoje oficiali prekybos statistika dabar yra įslaptinta informacija.
Kremlius remiasi „paraleliu importu“, t. y. prekių importu per trečiąją šalį be pirminio pardavėjo sutikimo. Tačiau, kaip sako ekonomistas N.Kulbaka, toks šešėlinis importas paprastai netinka didelio masto serijinei gamybai. Pasak ekonomisto, tiekėjai visada rizikuoja patys tapti Vakarų antrinių sankcijų taikiniais ir yra mažai suinteresuoti didelio masto tiekimu bei ilgalaikėmis sutartimis.
Koks silpno rublio vaidmuo?
Vasario pabaigoje Rusijos valiuta iš pradžių smarkiai nuvertėjo. Centriniam bankui įsikišus, ji vėl stabilizavosi, o pastaruoju metu buvo dar stipresnė nei prieš prasidedant krizei. Rublio kursas yra svarbus veiksnys, padedantis nuraminti šalies gyventojus, kurie nuo 1990-ųjų neramumų laikų įprato reguliariai tikrinti valiutos kursus. Daugelis rusų klaidingai mano, kad stiprus rublis yra įrodymas, jog sankcijos negali pakenkti jų šaliai.
Tačiau tai, anot SWP ekonomisto J.Kluge, silpnina sankcijų poveikį. Stiprus rublis pigina importą.
Be to, jei nebūtų stipraus rublio, infliacijos lygis Rusijoje tikriausiai būtų dar labiau išaugęs – liepą infliacija Rusijoje sulėtėjo iki 15 proc.
Kas toliau?
Ekonominiu požiūriu tarp Vakarų ir Rusijos prasidėjo atkakli kova. Tikslas atkirsti Maskvą nuo technologijų importo iš esmės pasiektas. Kita vertus, Rusijos vyriausybės pajamos ir toliau didėja dėl aukštų energijos išteklių kainų.
Naftos kainų viršutine riba, dėl kurios susitarė G-7, siekiama tai pakeisti. Jei G-7 pavyktų rusiškos „Urals“ naftos kainą nustumti iki 60 JAV dolerių, Rusijos mokestinės pajamos sumažėtų 33 proc., mano ekonominių tyrimų grupės „Capital Economics“ analitikai, o ši aplinkybė padidintų valdžios sektoriaus deficitą.
Tačiau tai nebūtinai lemtų ekonomikos žlugimą. Kuo didesnis spaudimas bus daromas Kremliui, tuo didesnė tikimybė, kad įvyks scenarijus, kai V.Putinas nebegalės kontroliuoti įvykių. Tačiau iki šiol, kaip pastebi J.Kluge, Rusijos vyriausybei pavyko stabilizuoti didelę ekonomikos dalį liejant valstybės pinigus. Pavyzdžiui, bendrovėje „Lada“ kol kas užtikrintos darbo vietos ir atlyginimai. Ekonomistas sako, kad vis dar sunku tiksliai įvertinti, kaip sekasi Rusijos ūkiui. J.Kluge svarsto, kad netgi neturėtų būtu atmestina, jog Rusijos ekonomika jau 2023 m. vėl ims augti. Ir kad visiškai „įmanoma, jog viskas gali pasisukti kitaip, nei iki šiol manėme“.
