Minus pusė procento
Paskelbta mobilizacija palies apie 1 proc. 20–55 metų amžiaus vyrų arba 0,5 proc. darbo jėgos. Taip skaičiuoja „Bloomberg“ ekonomistas Aleksandras Isakovas. Pasak jo, būtent šios amžiaus grupės yra labiausiai įtrauktos į ekonominį gyvenimą – jame dalyvauja apie 95 proc. jaunų vyrų.
Kiek skausmingas ekonomikai bus šios grupės praradimas, sunku pasakyti – kol kas lygtyje per daug nežinomųjų. Visų pirma neaišku, kaip konkrečiai bus organizuojamas šaukimas ir ar tai stipriai palies retus įgūdžius turinčius žmones. Kuo tai bus stipriau jaučiama, tuo ir poveikis ekonomikos augimui bus didesnis.
„Viena, jei mobilizuos privačių saugos agentūrų darbuotojus. Tačiau jei bus mobilizuojami tie, kurie užsiima gamybine veikla, tai bus dar vienas smūgis ekonomikai“, – kolegai pritarė ekonomistas Rubenas Jenikolopovas.
Tai bus ypač juntama, jei, kaip matyti iš dekreto, bus mobilizuojama daug atsargos karininkų, daugiausia universitetų karinių fakultetų absolventų. Tai pareigūnai, pasižymintys dideliu darbo našumu, pažymi R.Jenikolopovas.
Rusija turėjo problemų dar prieš karą: pagal produktyvumą ji buvo tarp atsiliekančių šalių, o pagal išsilavinimo lygį – tarp pirmaujančių, rašo Aukštosios ekonomikos mokyklos ekspertai. Kaip vieną iš priežasčių jie nurodė gyventojų senėjimą – problemą, kurią mobilizacija akivaizdžiai tik pagilintų.
Pagal pesimistiškiausią scenarijų BVP iki 2022 m. pabaigos dėl mobilizacijos gali sumažėti dar 0,25 proc. Taip prognozuoja A.Isakovas. Jo paties vertinimu, tai reikštų bendrą 3,75 proc. sumažėjimą.
Prieš paskelbiant mobilizaciją, Ekonomikos plėtros ministerija tikėjosi, kad BVP sumažės 4,2 proc., o 2025 m. grįš į prieškrizinį lygį. Tokią pačią prognozę pateikė ir Centrinio banko apklausti analitikai. Tačiau praėjus kelioms valandoms po V.Putino kalbos, ministerija smarkiai pagerino prognozę: jos teigimu, 2022 m. ekonomika smuks tik 2,9 proc.
Apskritai pagal visas oficialias prognozes numatomas maždaug 3–5 proc. nuosmukis ir ilgas atsigavimas. Vidinėje vyriausybės ataskaitoje, kurią gavo „Bloomberg“, pateikiamas ir pesimistiškesnis scenarijus: 2023 m. augimas sumažės daugiausia 8,3 proc., o 2028 m. vėl pasieks minimalų augimą.
Nauja išvykimo banga
Dar prieš šešis mėnesius, prasidėjus plataus masto karui, iš Rusijos išbėgo dalis gyventojų. Rusijos federalinės statistikos agentūros „Rosstat“ duomenimis, 2022 m. pirmąjį pusmetį iš šalies išvyko 419 tūkst. žmonių – dvigubai daugiau nei 2021 m. Kai kurie iš jų grįžo, tačiau iš prieinamos statistikos sunku pasakyti, kiek. Faktas, kad daugelis apsigyveno užsienyje.
Skaičiuojant procentais, keli šimtai tūkstančių gyventojų Rusijos mastu yra nedaug – mažiau nei procentas visų Rusijos gyventojų. Tačiau šiuo atveju kalbama apie aktyviausius ir paklausiausius specialistus, pirmiausia – IT specialistus. Šiuo metu IT sektoriuje darbuotojų netrūksta: laisvų darbo vietų yra mažiau nei ieškančiųjų darbo. Tačiau ekonominiu požiūriu svarbu tai, kad šie žmonės uždirbo daugiau nei vidutiniškai, mokėjo mokesčius ir leido pinigus, užtikrindami vartotojų paklausą.
Paskelbus mobilizaciją, Rusijos laukia du demografiniai smūgiai. Pirmasis – dėl faktinio siuntimo į frontą. Antrasis – tai naujos aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurie stengsis išvengti tokio likimo, išvykimas, teigia „PF Capital“ vyriausiasis ekonomistas Jevgenijus Nadoršinas.
„Emigracija tikrai padidės, žmonės bandys išvykti. Sieną su Kazachstanu sudaro tūkstančiai kilometrų, bandymas ją uždaryti – utopija“, – sutinka ir R.Jenikolopovas.
J.Nadoršinas atkreipia dėmesį, kad mobilizacija bus geografiškai netolygi. Tuose regionuose, iš kurių bus atkelta daugiau rezervistų, trūks darbuotojų tose srityse, kuriose vyrauja fizinis darbas: logistikos, krovinių gabenimo. Pašnekovas padarė išvadą, kad dėl to sumažės našumas.
Darbo jėgos pasiūla taps mažesnė, ypač atsižvelgiant į jau ir taip mažą nedarbą, nepaisant užsienio bendrovių pasitraukimo. Dėl to gali kilti darbo jėgos įkainiai, o kartu ir vartotojų kainos, mano „Bloomberg“ ekonomistas A.Isakovas.
Eskalavimo tendencija
Atskirai reikia įvertinti mobilizacijos išlaidas: kuo didesnis operacijos mastas ir dalyvių skaičius, tuo didesnės tam bus skirtos biudžeto išlaidos.
Apytiksliais Ukrainos „Forbes“ skaičiavimais, Rusija išleidžia apie 200 dolerių per dieną vienam kariui išlaikyti. Tai reiškia, kad kiekviena 300 tūkst. fronte mobilizuotų vyrų diena kainuos 60 mln. dolerių (apie 3,5 mlrd. rublių).
Tai daug pinigų Rusijai, kuri pirmą kartą per daugelį metų 2022 m. baigs su 1,6 trln. rublių deficitu. Vėlesnių metų biudžetas taip pat prognozuojamas deficitinis. Pagal vyriausybės planą 2023 m. deficitas sieks 3 trln. rublių arba 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Vėliau jis palaipsniui mažės.
Nacionalinės gerovės fondo, iš kurio galima padengti papildomas išlaidas, susijusias su karu Ukrainoje, dydis yra šiek tiek mažesnis nei 12 trln. rublių.
„Tai labai rizikingas žaidimas. Atsargos eikvojamos bauginančiu greičiu“, – perspėja R.Jenikolopovas. Jis mano, kad trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu vyriausybė „turi kuo užlopyti skyles“. Tačiau ilgalaikiam stabilumui kyla pavojus.
Apskritai ši tendencija išliks: karinis ekonomikos sektorius augs, o civilinis sektorius mažės, mano ekonomistas. Jis priduria, kad būtent valstybės gynybiniai užsakymai išgelbėjo Rusijos pramonės gamybą nuo nuosmukio dėl sankcijų.
Liepą „Rosstat“ paskelbė duomenis, kad Rusijos BVP sumažėjo 4,3 proc., o pramonės gamyba, kurios tendencijos visada būdavo panašios, staiga sumažėjo tik 0,5 proc. „Bloomberg“ tai aiškino sparčiai augančia gatavų metalo gaminių gamyba, kuri, be šaukštų ir šakučių, apima ir bombas bei šaunamuosius ginklus.
„Kuo ilgiau tęsiasi karinis konfliktas, kuo didesnis jo eskalavimo laipsnis, tuo didesnės neigiamos pasekmės Rusijos ekonomikai, – daro išvadą ekonomistas. – Tai duobė, į kurią Rusija kasasi vis giliau ir giliau“.
