„Šalys turėtų didinti branduolinės energijos gamybą“, – „Twitter“ sakė jis. „Nacionalinio saugumo požiūriu beprotiška ir žalinga aplinkai uždaryti atomines elektrines.“
Kai vartotojas pastebėjo, kad aplinkosaugininkai „nėra švarios energijos šalininkai, jie nusiteikę prieš žmones“, Muskas atsakė: „Kai kurie iš tikrųjų yra antižmogiški“.
Kovo mėnesį, duodamas interviu „Business Insider“, Muskas sakė, kad „beprotiška dabar uždaryti atomines elektrines, ypač jei esate ten, kur nėra stichinių nelaimių“. Jis paragino vėl atidaryti uždarytas atomines elektrines ir teigė, kad kadangi Vokietija neturi „didžiulės“ stichinių nelaimių rizikos, „branduolinės elektrinės tikrai nekelia pavojaus“.
Pasaulinis susidomėjimas branduoline energija sumažėjo po 2011 m. Fukušimos katastrofos. Tačiau Rusijos puolimas prieš Ukrainą atgaivino susidomėjimą energijos šaltiniu, atsižvelgiant į gresiantį dujų ir naftos trūkumą.
Labai keista tai, kad prieš atominę energetiką protestuoja tos Europos organizacijos, kurios prisistato aplinkosauginėmis. Branduolinė energetika gali būti neįtikėtinai švari. Atominės elektrinės sukuria tik garų emisijas ir labai mažą kiekį panaudoto branduolinio kuro.
Tačiau jų priešininkai kartoja pasakas apie saugumo iššūkius, vis primindami Černobylio ir Fukušimos nelaimes. Pasaulyje yra apie 440 veikiančių branduolinių reaktorių – jie yra saugūs. Ypač vietose, kur cunamio ar žemės drebėjimo grėsmė yra maža. Nors ir nuo stichinių nelaimių branduolinius reaktorius lengva apsaugoti.
Kitas argumentas – amžinai augsianti panaudoto branduolinio kuro krūva. Pagal užimamą tūrį branduolinės energetikos atliekos yra tūkstančius kartų mažesnės nei, tarkim, anglį ar dujas deginančių elektrinių tarša.
Be to, technologijos nuolat tobulėja ir tą panaudotą kurą gana greitai bus galima naudoti vėl (pavyzdžiui, mažesniuose moduliniuose reaktoriuose). Branduolinės energetikos atsisakymas Europoje, įskaitant naujų projektų nutraukimą, beveik visada yra naudingas Rusijai ir didina taršą.
