Saulės energetikos rinkos atstovai pasigenda aiškumo, kokie projektai galės būti įgyvendinami ir pagal kokius kriterijus jie bus atrinkti.
Energetikos ministerija sako, kad maksimali riba komerciniams saulės projektams nustatyta siekiant, kad elektros tinklo pralaidumų pakaktų tiek verslui, tiek gaminantiems vartotojams, tiek kitų atsinaujinančios energetikos išteklių pajėgumams.
Viršijus įstatymu nustatytą 2 gigavatų (GW) ribą VERT liepą ėmėsi tikrinti, ar teisėtai buvo išduoti leidimai prijungti komercinius saulės projektus prie tinklo bei ar pagrįstai rezervuotos jų galios. Reguliuotojas taip pat paprašė „Litgrid“ ir „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) laikinai neišduoti prijungimo sąlygų, nepasirašyti ketinimų protokolų rezervuoti galias.
Pasak Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko Renato Pociaus, tarybai pradėjus aiškintis šių projektų įgyvendinimo galimybes, dalis vystytojų patys atsiėmė prašymus rezervuoti galias, be to, paaiškėjo, kad dalis jų net negavę savivaldybių leidimų jau buvo pasirašę sklypų nuomos sutartis arba sutarčių trukmė siekė vos keletą mėnesių.
R. Pocius teigė, kad jau šią savaitę rinkos konsultacijai turėtų būti pateikta tvarka, pagal kurią tinklo pralaidumai būtų paskirstyti VERT įtarimų nesukėlusiems projektų vystytojams.
Rinkos dalyviai: projektai sustabdyti, rinkoje vyrauja nežinomybė
Bendrovės „PV Energy 200“, planavusios iki 2024 metų Šilutės rajone įrengti 200 megavatvų (MW) galios saulės parką, direktorius Aurelijus Celiešius sako, jog atsinaujinančios energetikos plėtrą turėjusio paskatinti įstatymo pakeitimai kartu ją ir apribojo.
„Proveržio pakete numatyta, kad Lietuvai reikia gamybos iš saulės, kad elektra būtų pigesnė, ir padarė palengvinimus – kad žemės ūkio paskirties sklypuose galima statyti nekeičiant paskirties, o tuo pačiu uždėjo 2 GW ribą. Įdėjo juos, o ketinimų protokoluose pasirašytuose buvo už 3,5 ar 4 gigavatus. Yra dvigubai daugiau norinčių statyti, nei leidžiama įstatymu“, – BNS sakė A. Celiešius.
„Kol proveržio paketas atėjo, tai buvo linijose visa galia rezervuota. Dabar yra visokių niuansų: kas teisingai rezervavo, o kas ne, bet šiandien situacija yra tokia, kad stoja visi projektai. Triukšmas dar nekyla, bet greitai kils, nes juk niekam nieko neleidžia“, – kalbėjo bendrovės vadovas.
Pasak jo, neaišku, kuriems iš galią rezervavusių projektų ji bus suteikta, taip pat nežinomi kriterijai, pagal kuriuos atrenkami projektų vystytojai, kuriems bus leidžiama įrengti jėgaines.
„Niekas negali atsakyti į klausimus. VERT kažkokį tyrimą atlieka, kažko klausia savivaldybių, šios išdavė raštus, kad statyba galima pagal teisės aktus ir teritorijų planavimą, dabar antrą kartą to paties klausia. Iš vystytojų pusės visa tai atrodo kaip laiko tempimas, gal tai kažkam naudinga“, – kalbėjo A. Celiešius.
Jo manymu, Šilutės rajone bendrovės vystomas projektas, į kurį planuota investuoti apie 140 mln. eurų, tikriausiai nebus įgyvendintas.
„Apie mūsų projektą kalbėti neverta, nes jis stovi vietoje, niekas nieko neleidžia, greičiausiai jis nebus įgyvendintas. Niekas iš vystytojų negauna leidimo, visiems viskas sustabdyta. Suplanavome datas, investicijas, darbus, o dabar viskas sugriuvo“, – kalbėjo A. Celiešius.
Lietuvos saulės energetikos asociacijos direktorė Vilma Baturo sako, kad dėl apribojimų nuotaikos rinkoje prastos – projektų vystymas sustabdytas, o verslas nežino, ką daryti toliau.
„Nuo liepos 8 dienos yra sustabdytas visas veiksmas. Dėl ribos nustatymo su tokiais reikalavimais, kokie jie buvo, niekas nieko negali statyti. Nuotaikos rinkoje yra tokios, kad jas sunku nusakyti, visas verslas stovi. Ketinimų protokolai vis dar vertinami, vis dar neaišku, kiek iš jų bus galima statyti, kokios tiksliai bus sąlygos, ką daryti likusiems – absoliučiai niekas neaišku. Iš esmės taip sustabdyti visą verslą ir du mėnesius galvoti, ką daryti, tokio liapsuso mes kažin ar esame turėję sektoriuje“, – BNS sakė V. Baturo.
Pasak jos, kriterijai, pagal kuriuos bus atrenkami projektai, taip pat netenkina verslo: „VERT pristačius, kaip jie planuoja pateiktas paraiškas iki dviejų gigavatų vertinti, taryba gavo labai daug pastabų.“
Sukėlė vystytojų lūkesčius, tačiau tinkamai jų neinformavo
Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad valdžiai iki 2 GW apribojus maksimalią komercinių saulės jėgainių projektų galią į rinką buvo įnešta sumaišties – pasak jo, rengiant atsinaujinančios energetikos proveržio paketą buvo sukelti rinkos dalyvių lūkesčiai, tačiau paskutinę minutę jų tinkamai neinformavus nustatyti apribojimai.
„Turbūt didžiausia problema buvo, kuomet nuo praėjusių metų pabaigos iki šių metų pavasario iš ministro bei ministerijos buvo žadamas (atsinaujinančios energetikos – BNS) proveržio paketas – be abejo, rinkoje susiformavo tam tikras lūkestis, kad bus lengvos procedūros. Tuomet visi puolė rezervuotis pajėgumus, matydami, kaip kyla elektros energijos kainos ir rinka suprasdama, kad vartotojai tikrai pirks nuotolines elektrines“, – BNS teigė Ž. Vaičiūnas, dabar dirbantis aukštųjų technologijų grupės „Global BOD Group“ (GBG) valdyboje, kur yra atsakingas už grupės bendrovių, vystančių saulės projektus ir kuriančių autonomines elektros kaupimo sistemas, veiklą ir jų plėtrą.
Jis taip pat užima Europos saulės gamintojų tarybos politikos direktoriaus pareigas.
„Lūkestis buvo, kad rinka bus atlaisvinta, tuomet staiga visa rinka pamatė kvotas ir apribojimus, ko tikrai nesitikėjo“, – kalbėjo buvęs energetikos ministras.
Pasak jo, apribojimai komerciniams saulės projektams nebuvo pakankamai išdiskutuoti su rinkos dalyviais.
„Šiuo atveju pagrindinė problema turbūt buvo ta, kad galbūt pritrūko konsultacijos, komunikacijos su rinka, pripažinimo, kad turime tinkle problemų ir reikia žiūrėti kartu, kaip tą problemą spręsti“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Pasak jo, nors VERT atliekamas tyrimas orientuotas į komercinius saulės projektus, ši situacija turėjo įtakos ir gaminantiems vartotojams.
„Ribos įvedimas, nors ir buvo padaryta išimtis gaminantiems vartotojams skirtoms elektrinėms, tačiau vis tiek de facto mes turėjome apie du mėnesius trukusį jų sustojimą. VERT turėjo įvertinti, kurios iš nuotolinių elektrinių skirtos gaminantiems vartotojams, o kurios – komercinei prekybai“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
„Pora mėnesių vasaros laikotarpiu, nuo šio įstatymo įsigaliojimo bei nuo liepos 13 dienos, kuomet VERT išplatino raštą tiek ESO, tiek „Litgrid“, nuo to momento praktiškai visą vasarą negalėjo būtų išduodami leidimai nuotoliniams parkams, kurie skirti gaminantiems vartotojams“, – aiškino buvęs ministras.
Ministerija: siekiama tolygiai paskirstyti tinklo pralaidumus
Energetikos ministerija teigia, kad 2 GW riba komerciniams saulės projektams buvo nustatyta siekiant, kad elektros tinklo pralaidumų pakaktų tiek verslui, tiek gaminantiems vartotojams, tiek kitų atsinaujinančios energetikos išteklių pajėgumams.
„Be saulės, tinkle turi veikti ir pakankamai vėjo pajėgumų, nes vėjo ir saulės gamybos ciklai nesutampa. Tam, kad turėtume išlygintą elektros generaciją, turime integruoti ir vėją“, – teigiama Energetikos ministerijos atsakyme BNS.
Pasak ministerijos, šiuo metu verslas yra pateikęs paraiškų rezervuoti 5 GW galios.
„Jei šiuo metu yra 5 GW paraiškų vien verslo, tai reikštų, kad neliktų pralaidumų nei gaminantiems vartotojams žmonėms, nei gaminantiems vartotojams verslui, sumažėtų galimybės vėjui“, – nurodoma ministerijos atsakyme.
Ž. Vaičiūnas pripažino, kad elektros tinklų pralaidumo problema egzistuoja, todėl reikia arba ieškoti papildomų jų paskirstymo galimybių, arba daugiau investuoti į jų plėtrą. Vis dėlto, pasak jo, saulės ir vėjo pajėgumai gali sutilpti viename tinkle.
„Technine prasme saulė ir vėjas yra visiškai suderinami, nes kai pučia vėjas stipriau – naktį ir žiemos laikotarpiu – praktiškai nešviečia saulė, o kuomet šviečia saulė, yra silpnesnis vėjas. Tas vadinamasis gamybos nevienalaikiškumas yra akivaizdus“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
„Tiek saulė, tiek vėjas, ypač atsirandant baterijoms, yra puikiai vienas su kitu suderinami dalykai. Ir bet koks kvotų įvedinėjimas automatiškai kelia tam tikrus nuogąstavimus ir klausimus“, – kalbėjo jis.
Kai kurie vystytojai turi vos kelių mėnesių žemės nuomos sutartis
Tuo metu energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad dalis ketinimų vystyti komercinius saulės projektus yra „spekuliacinio pobūdžio“, o analizuodamos jų įgyvendinimo galimybes institucijos siekia skaidrumo.
„Turime 2 gigavatus ir 4,8 gigavato norinčių. Tarp tų norinčių yra ir spekuliacinio pobūdžio norų ir jų yra nemažai. Todėl reguliatorius labai kruopščiai tikrina, vertina ir stengiasi atsijoti grūdus nuo pelų“, – Seimo Ekonomikos komitete sakė D. Kreivys.
Pasak VERT pirmininko R. Pociaus, reguliuotojui pradėjus aiškintis projektų įgyvendinimo galimybes, kai kurie jų vystytojai patys atsiėmė prašymus rezervuoti galias.
„Mes nagrinėjame, kiek rinkos dalyviai yra rimtai nusiteikę vystyti šiuos projektus. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį – jau šiandien matome, kad VERT pradėjus atlikti rinkos analizę, dalis rinkos dalyvių patys pasitraukė – atsiėmė savo prašymus“, – Seimo Ekonomikos komitete sakė VERT pirmininkas.
Pasak R. Pociaus, kai kuriais atvejais vystytojai dar negavę savivaldybių leidimų statyti jau yra pasirašę sklypų nuomos sutartis.
„Kreipėmės į savivaldybes dėl galimybės plėtoti elektrines būtent šitose savivaldybių teritorijose. Iš kai kurių savivaldybių esame gavę ir neigiamus atsakymus – savivaldybės mano, kad ten nebus galima plėtoti saulės elektrinių“, – teigė R. Pocius.
„Ką mes matome, kad vystytojai yra realiai pasirašę sklypų nuomos sutartis, tačiau savivaldybės net neplanuoja leisti vystyti saulės elektrinių, kas parodo, kad mes galime turėti labai daug paraiškų išduoti labai daug leidimų, bet realiai tų elektrinių nebus. (...) Todėl mums labai svarbu įsitikinti, kad tie projektai realiai galės būti įgyvendinti ateityje“, – Seime kalbėjo VERT pirmininkas.
R. Pocius BNS taip pat pasakojo, jog kai kurie paraiškas rezervuoti galias pateikę vystytojai VERT patikrinimo metu paprašyti pagrįsti savo galimybes įgyvendinti projektus pateikė vos kelis mėnesius galiojančias žemės nuomos sutartis.
„Mes paprašėme pateikti informaciją ir įrodyti, kad ūkio subjektai turės galimybę pastatyti elektrines, turės žemės sklypus, kai kurie ūkio subjektai bandė gudrauti ir uždėti varnelę, kad jie turi žemės sklypus“, – pasakojo R. Pocius
„Pavyzdžiui, sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis dviems mėnesiams, kas reiškia, kad po dviejų mėnesių tos žemės gali nebebūti. Kaip ta saulės elektrinė galėtų būti vystoma, šiandien nėra aišku“, – teigė R. Pocius.
Pasak jo, pirminiais duomenimis tokių nepatikimų galios rezervacijų apimtis siekia apie pusę gigavato (500 megavatų).
„Mūsų tikslas išsigryninti ir turėti tuos vystytojus, kurie atitinka visus kriterijus, ir dėl kurių būsime garantuoti arba turėsime minimalią riziką dėl saulės elektrinių vystymo“, – BNS teigė R. Pocius.
VERT siūlys, kaip paskirstyti pralaidumus
R. Pociaus teigimu, VERT šią savaitę rinkos konsultacijai planuoja pateikti tvarką, pagal kurią tinklo pralaidumai būtų paskirstyti paraiškų tikrinimo metu rinkos reguliuotojui įtarimų nesukėlusiems komercinių saulės projektų vystytojams.
„Jeigu galios rezervuota liks mažiau (nei 2 GW – BNS), problema automatiškai išsisprendžia. Jeigu jos bus daugiau mes atitinkamai pagal tą tvarką ir išdalinsime pralaidumus rinkos dalyviams“, – BNS sakė VERT vadovas.
Pasak jo, jei po VERT patikrinimo tinkle ir toliau liks rezervuota daugiau nei 2 GW galios, pralaidumų skirstymas komercinių saulės projektų vystytojams vyktų pro rata principu, juos padalijant proporcingai.
R. Pocius neatmetė, kad ateityje kvotos komerciniams saulės projektams gali būti perskaičiuotos.
„Technologijos keičiasi, vystosi, tinklas plečiasi, ateina naujos investicijos ir jei šiandien yra nustatyta dviejų gigavatų riba, nereiškia, kad ji bus ir ateityje – ji gali pasikeisti“, – teigė VERT pirmininkas.
