Laikraščio teigimu, JAV skalūnų bendrovės nesugebės pakankamai greitai padidinti energijos tiekimo, kad būtų išvengta žiemą trūkumo Europoje.
„Neatrodo, kad JAV galėtų daugiau gaminti. Mūsų produkcija yra tokia, kokia yra. Europa negaus jokios pagalbos – nei naftos, nei dujų“, – sakė Wilas Wanlochas, privataus kapitalo grupės „Quantum Energy Partners“, vienos didžiausių investuotojų į skalūnų telkinius, vadovas.
Rugpjūčio 31 d. „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą į Europą per „Nord Stream 1“.
Bendrovė teigė, kad iš vamzdyno kompresoriaus dalių nutekėjo nafta ir įrangą teko sustabdyti, kol bus pašalintas nuotėkis.
Savo ruožtu „Siemens Energy“, kuri paprastai aptarnauja „Nord Stream 1“ turbinas, teigė, kad toks nuotėkis neturėtų sustabdyti dujotiekio veikimo.
Rugsėjo 2 d. Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ paskelbė neribotam laikui visiškai nutraukianti dujų srautą dujotiekiu „Nord Stream 1“.
Rugsėjo 3 d. Baltieji rūmai reagavo į visišką „Nord Stream“ uždarymą.
Rugsėjo 5 d. ryte, kai buvo sustabdytas Rusijos dujotiekis „Nord Stream“, neatidėliotina dujų kaina Europoje šoktelėjo 30 proc. ir pasiekė beveik 2900 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų.
Rugsėjo 6 d. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pritarė Europos Komisijos pasiūlytoms galimybėms apriboti rusiškų dujų kainą.
