Pasak jo, tokios sutartys turėtų būti pasirašytos iki gruodžio 1 dienos, o procesą prižiūrėtų EK.
„Komisija siūlo Lietuvai ir kelioms kitoms Europos Sąjungos šalims (...) susigrąžinti pelno perviršį iš elektrą eksportuojančių šalių sudarant dvišales sutartis“, – BNS trečiadienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos (EK) narys.
Viena šalių, su kuria Lietuva galėtų pasirašyti tokią sutartį, būtų Švedija, iš kurios Lietuva importuoja didelę dalį elektros.
Tai V. Sinkevičius teigė trečiadienį EK pateikus naujus pasiūlymus, kaip vartotojams skubiai sumažinti rekordines elektros kainas. Vienas pasiūlymų – nustatyti 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas gamintojams, elektrą gaminantiems iš atsinaujinančių išteklių, atliekų, branduolinės ar vandens energijos.
„Kai kurių tipų elektros energijos generacija, kaip vėjo ar saulės, nepabrango, o kaina rinkoje vis tiek išaugo. Todėl šiandien turime tokią disproporcinę situaciją, kad žemais kaštais elektros energiją gaminantys tiekėjai dėl didelių rinkos kainų uždirba didžiulius pelnus“, – teigė V. Sinkevičius.
„Perviršį tarp šių lubų ir realios kainos rinkoje šalys narės galėtų naudoti kompensuojant elektros sąskaitas namų ūkiams, verslams, skatinant atsinaujinančių išteklių energetikos projektus ir kitais būdais“, – pridūrė eurokomisaras.
Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau ne kartą teigė, kad EK pasiūlymas vartotojams perskirstyti gamintojų, gaminančių pigią elektrą ir ją bangiai parduodančių, viršpelnius didžiąją dalį elektros importuojančiai Lietuvai yra visiškai nepriimtinas. Antradienį ministras teigė, jog su Komisija deramasi dėl išimčių ir kompensacijų Lietuvai pritaikius šį modelį.
D. Kreivys anksčiau teigė, jog vienas iš viršpelnių skirstymo būdų – pinigus skirstyti ne pagal tai, kur elektra yra pagaminama, o pagal tai, kur ji sunaudojama.
EK siūlo mažinti elektros vartojimą, dujų, anglies ir naftos perdirbimo įmonėms mokėti solidarumo įnašą
Pasak V. Sinkevičiaus, dar viena EK pasiūlyta priemonė – mažinti elektros vartojimą bent 10 proc. per mėnesį ir bent 5 proc. piko valandomis, kai yra didžiausia jos paklausa ir kaina. Konkrečias valandas ir priemones, pasak eurokomisaro, turėtų nusistatyti pačios šalys narės.
„Šalys narės turėtų nustatyti didžiausias paklausos valandas – tai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų visų mėnesio valandų ir tuomet jau imtis priemonių, kad tomis valandomis elektros paklausa būtų vidutiniškai sumažinta bent penkiais procentais“, – aiškino V. Sinkevičius.
„Šalims narėms paliekama laisvė pačioms identifikuoti, kokios priemonės, atsižvelgiant į šalių narių specifiką, būtų efektyviausios siekiant sumažinti vartojimą“, – pridūrė komisaras.
Trečioji V. Sinkevičiaus įvardyta EK siūloma laikina priemonė – solidarumo įnašu vadinamas dujų, anglies ir naftos perdirbimo įmonių dalies viršpelnių perskirstymas. Pasak eurokomisaro, šių sektorių įmonės, kurių apmokestinamasis pelnas šiemet bus 20 proc. didesnis nei 2019–2021 metų vidurkis, į savo šalies biudžetą turės sumokėti 33 proc. šio viršpelnio.
Anot V. Sinkevičiaus, šios lėšos būtų skiriamos amortizuoti energijos kainas labiausiai pažeidžiamiems vartotojams.
„Tai paliestų vos apie tūkstantį įmonių visoje Europos Sąjungoje ir tai leistų surinkti apie 25 milijardus eurų pagalbai labiausiai nukentėjusiems nuo kainų šuolio“, – teigė eurokomisaras.
Jo teigimu, skaičiuojama, kad per šią energetikos krizę iškastinio kuro sektoriaus įmonių pelnai išaugo 5–10 kartų.
Tarp EK pasiūlymų neliko siūlymo įvesti dujų kainų lubas. D. Kreivys anksčiau ne kartą teigė, jog toks siūlymas Lietuvą tenkintų labiau, nes užtikrintų mažesnes elektros kainas tiek gyventojams, tiek verslui.
Pasak V. Sinkevičiaus, apie dujų kainų lubas kaip vieną galimų sprendimų Komisijoje vis dar diskutuojama.
Eurokomisaras teigė palaikantis kainų lubas rusiškoms dujoms, tačiau, pasak jo, jų nustatymas visoms dujoms gali pakenkti jų tiekimo į ES diversifikavimui bei apsunkintų konkurenciją pasaulinėje rinkoje.
„Pasiūlymas turi būti gerai apgalvotas prieš uždedant lubas dujų kainoms – ar neįvyks tokia situacija, kad po kovido atsigaunanti Kinija ims konkuruoti su mumis ir gaus tuos kontraktus, kurie mums yra gyvybiškai reikalingi“, – teigė V. Sinkevičius.
Pasak eurokomisaro, dėl EK pasiūlymų galutinį sprendimą priims už energetiką atsakingi Bendrijos ministrai neeiliniame posėdyje rugsėjo 30 dieną.
