Kaip pranešama, euro kursas jenos atžvilgiu pakilo 1,6 proc., o dolerio atžvilgiu – 1,4 proc.
Praėjusią savaitę ECB padidino palūkanų normas rekordiniais 0,75 proc. ir kartu perspėjo, kad infliacija euro zonoje dar kurį laiką išliks aukšta.
Sekmadienį Vokietijos centrinio banko (Bundesbanko) vadovas Joachimas Nagelis užsiminė, kad ECB netolimoje ateityje veikiausiai tęs palūkanų normų didinimo politiką.
„Manoma, kad po šių komentarų ECB dar labiau padidins palūkanas“, – teigė finansinių paslaugų bendrovės „OANDA“ analitikas Craigas Erlamas.
Rinkos stebėtojai prognozuoja, kad ECB spalį ryšis dar vienam dideliam palūkanų normų pakėlimui.
Ekonomistas: kylant palūkanų normoms didės ne tik būsto paskolų įmokos, bet ir pajamos iš indėlių
Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Tomas Reichenbachas teigia, kad liepą ir rugsėjį Europos Centrinio Banko (ECB) priimti sprendimai didinti bazines palūkanų normas, rodo šios finansų institucijos nusiteikimą vidutiniu laikotarpiu grįžti prie 2 proc. tikslinio infliacijos lygio.
Finansų rinkų dalyvių lūkesčiai, anot eksperto, rodo kad palūkanų normos kils ir toliau. Tačiau Lietuvos banko ekonomistas atkreipia dėmesį, kad pinigų politikai griežtėjant santaupų turintys asmenys gali uždirbti.
„Toliau didėsiančios palūkanos turės įtakos daugeliui sektorių: didės vyriausybės skolinimosi kaina ir būsto paskolų įmokos, galimai mažės įmonių investicijos į mažiausiai pelningus projektus. Tačiau nereikia pamiršti, kad vėl didės nominaliosios pajamos iš indėlių ir kitų fiksuoto pajamingumo priemonių“, – LB pranešime pabrėžia T. Reichenbachas.
Kaip aiškina šalies centrinio banko ekonomistas, didesnių palūkanų aplinka gali pristabdyti ekonomikos augimą. Tačiau, jeigu ECB ignoruotų tokio lygio infliaciją, tai, anot jo, galėtų turėti gerokai reikšmingesnių neigiamų padarinių, ypač ilgesniu laikotarpiu.
„Jeigu sumažėtų pasitikėjimas, kad Eurosistema vidutiniu laikotarpiu laikysis 2 proc. kainų stabilumo tikslo, tai galėtų dar labiau įsukti infliacijos spiralę – kai prognozuojama, kad kainos toliau kils, tai tampa priežastimi jas didinti jau dabar. Dėl šios priežasties svarbu tokiam scenarijui užbėgti už akių: palūkanų normas kelti anksčiau ir palaipsniui, o ne pavėluotai ir sparčiai“, – tikino jis.
Tuo metu kiti centriniai bankai, pavyzdžiui, Anglijos bankas ir JAV federalinio rezervo sistema jau anksčiau nutraukė kiekybinį skatinimą ir pradėjo palūkanų didinimo ciklą, tačiau tam, pasak T. Reichenbacho, buvo reikšmingų priežasčių – šiose ekonomikose yra gerokai daugiau nei euro zonoje ekonomikos „įkaitimo“ ženklų, atlyginimai jose kyla sparčiau, nedarbo lygis – gerokai mažesnis, o grynoji infliacija dažnu atveju yra didesnė.
