Anot ministrės, lėšos bus skiriamos trims prioritetinėms kryptims: inovacijoms ir verslo investicijoms 365 mln. eurų, ekonomikos transformacijai į neutralią klimato kaitai 268 mln. eurų, o verslo ir valstybės skaitmenizacijai dar 320 mln. eurų.
„Suprantame, kad dabar kartais gal ir sunku kalbėti apie plėtrą, nes pastebime ekonomikos lėtėjimą, bet yra sričių, kurios auga labai sparčiai. Valstybė neturi nustoti į jas investuoti“, – komentavo A.Armonaitė.
Iki šių metų pabaigos tikimasi paskelbti kvietimų finansinei paramai net už 40 procentų visos šios sumos.
Verslo, inovacijų ir investicijų srityje bus kryptingai siekiama aukšto tikslo – išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai iki 2024 metų padidinti iki 1,5 proc. BVP. Iki 2023 metų pabaigos bus paskelbta MTEP veikloms skirtų kvietimų už beveik 144 mln. Eur.
Ministerijos teigimu, daug dėmesio bus skiriama startuoliams ir veikiantiems verslams kuriant įrankius, kurie jiems leis lengviau persertifikuoti savo produktus, pasiekti įvairius jiems skirtus finansinius šaltinius, akceleravimo programas, veiklos optimizavimo priemones ir pan. Tam numatoma kvietimų už beveik 60 mln. Eur.
Ir toliau kryptingai bus dirbama siekiant diversifikuoti rinkas ir pritraukti naujų investuotojų. Šioms finansinėms priemonėms numatoma 120,5 mln. Eur. Investicijos į darbuotojų įgūdžių ir gebėjimų ugdymą sieks 15 mln. Eur.
Skaitmenizacijos srityje daugiausia dėmesio bus skiriama naujoms ir esamoms skaitmeninėms paslaugoms verslui ir gyventojams kurti ir tobulinti.
Bus plečiamos teikiamos e. paslaugos, daugiau jų bus pritaikyta specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, taip pat numatoma skatinti atvirų duomenų naudojimą. Tam bus pradėtas taikyti įvairių priemonių paketas, kurio bendra vertė sieks 165 milijonus eurų.
Siekiant didesnio duomenų saugumo, bus tęsiamas valstybinių IT išteklių centralizavimas – tam numatyta 95 mln. Eur. Taip pat bus pradėta kurti lietuvių kalbos išteklius, reikalingus dirbtinio intelekto sprendimams (35 mln. eurų), numatoma skatinti e. komercijos modelių naudojimą (12 mln. eurų) ir kt.
Žaliosios ekonomikos srityje didžioji dalis lėšų bus skirta investiciniams projektams, orientuotiems į atsinaujinančius energijos išteklius, atsisakant iškastinio kuro naudojimo, taip pat veiklai efektyvinti. Tai sudarys daugiau nei 170 mln. Eur.
Smulkiajam ir vidutiniam verslui numatoma 13 mln. eurų, kuriuos jis galės panaudoti tvariai pramonės transformacijai, aplinkai palankiems produktams ir technologijoms kurti. Energijos efektyvumo auditams atlikti numatoma 35 mln. Eur.
Verslas tikisi greito 1 mlrd. eurų paskirstymo, planą siūlo koreguoti
Vyriausybei per daugiau nei vienerius metus planuojant įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams verslo, inovacijų, skaitmenizavimo bei žaliosios ekonomikos skatinimo srityse skirti beveik 1 mlrd. eurų paramos, verslo atstovai tikisi, kas lėšos bus paskirstytos greitai.
Tuo metu pramonininkai sako, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos planą reikia koreguoti, daugiau lėšų skiriant energetiniam efektyvumui didinti, žaliosios energijos gamybai ir gamybos skaitmeninimui.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio, svarbu, kaip greitai bus panaudotos numatytos lėšos.
„Ta gera žinia, mūsų verslo bendruomenės manymu, turėtų turėti du esminius elementus: greitį, kurio dabar reikia kaip oro, antras elementas tai yra efektyvumas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė A. Romanovskis.
„Mūsų lūkestis ir prašymas ir netgi reikalavimas, kad valstybės institucijos suktųsi greičiau ir tie pinigai kuo greičiau pasiektų verslą“, – pridūrė jis.
„Tikiuosi, kad su šiomis investicijomis, kurios bus padarytos tiek į viešąjį sektorių, tiek į verslą, mes pagaliau galėsime priartėti prie realaus laiko ekonomikos, ir sprendimų priėmime, kvietimų išleidime turėti principą čia ir dabar, kad nebūtų programos ar aprašai ruošiami mėnesių mėnesiais“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas sako, kad ministerijos pristatytą planą reikia tobulinti.
„Manome, kad jis yra gerokai tobulintinas ir pridėtinė vertė galėtų būti žymiai didesnė sukuriama tuos prioritetus perskirsčius šiek tiek kitaip“, – sakė M. Gudas.
„Šitas gražus planas su dideliais skaičiais yra tikrai įspūdingas, tačiau žiūrint detaliau mes matome ir turime tam tikrų pastabų, kurios mums skauda, nes šiuo metu Lietuvos pramonė išgyvena ne dvi ir ne tris – mes suskaičiuojame praktiškai penkias ar šešias krizes vienu metu“, – teigė pramonininkų atstovas.
Pasak jo, tai kovido krizės liekamieji reiškiniai, sutrikusios tiekimo grandinės, energetikos krizė, kai kurių rinkų praradimas dėl geopolitinės situacijos, taip pat tebesitęsianti lustų krizė.
M. Gudas ministerijos plane teigė apskritai pasigedęs tinkamo dėmesio pramonės sektoriui.
„Matome, kad didžioji dalis šito milijardo vis dėlto yra skiriama „minkštosioms“ priemonėms, skaitmeninimui ir būtent valstybinio sektoriaus skaitmeninimui, nepaliekant tinkamos dalies tam pramonės lokomotyvui“, – kalbėjo M. Gudas.
„Norėtume ir sieksime ir prašysime ministerijos skirti didesnį dėmesį energetiniam efektyvumui, būtent į vidutinio ar ilgesnio laikotarpio priemones, taip pat ministrės paminėtas savas žaliosios energijos generacijas ir gamybos skaitmeninimui būtiną infrastruktūrą“, – sakė pramonininkų atstovas.
Iki 2023 metų pabaigos Vyriausybė planuoja per įvairias priemones šalies verslui ir viešajam sektoriui skirti beveik 1 mlrd. eurų. Iki šių metų pabaigos tikimasi paskelbti kvietimų finansinei paramai, kurios vertė – apie 400 mln. eurų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Finansavimas iš Europos Sąjungos (ES) fondų bus skirtas įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams verslo, inovacijų, investicijų, taip pat valstybės ir verslo skaitmenizavimo bei žaliosios ekonomikos skatinimo srityse.
