Kaip skaičiavo „Klaipėdos energijos“ atstovas ryšiams su visuomene Arūnas Liubinavičius, vidurio Lietuvoje biokuro kaina už megavatvalandę svyruoja apie 40 eurų, Klaipėdoje – 55–57 eurai.
„Valstybė į šį procesą nesikiša, nereguliuoja, ar tai yra gerai ar blogai, spręsti ne mums, bet kad klaipėdiečiai už biokurą ir už šilumą turėtų mokėti daugiau nei vidurio Lietuvos ar rytų Lietuvos gyventojai, deja, yra faktas“, – komentavo A.Liubinavičius.
Didelėmis biokuro kainomis ir maža pasiūla skundžiasi ir šilumos tiekėjų asociacija.
„Biokuro gamintojai neskuba parduoti biokuro, laukia didėjančių kainų ir jei artės jau spalio mėnuo, tai žiemos mėnesiams pirksime jau bet kokiomis kainomis ir tada vartotojai bus priversti mokėti didžiules šildymo kainas“, – dėstė Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Pasak asociacijos prezidento, dalis šilumos tinklų dar nepasiruošę žiemos sezonui.
V.Lukoševičiaus duomenimis, daugiau kaip pusė miestų jau turi nemažus biokuro kiekius, tačiau likusioji miestų dalis žiemos mėnesiams dar neturi nė pusės. „Todėl čia yra ta rizika, kad biokuras nupirktas spalio–lapkričio mėnesį dar brangesnis nei šiuo metu, kuris yra gana brangus, dvigubai brangesnis nei pernai buvo“, – sakė asociacijos prezidentas.
Biokurą šilumos tiekėjai perka per energijos išteklių biržą „Baltpool“. Šios biržos prekybos vadovas Vaidotas Jonutis sako, tiekėjai neskuba parduoti biokuro, nes prieš metus jis stipriai brango ir ilgalaikės sutartys buvo nuostolingos.
„Biokuro tiekėjai nenori to dalyko daryti, nes yra didžiulė rizika, nes jei kartais atsitiks taip, kad sezono metu, kai tu turėsi atvežt tą biokurą žaliava miškuose pagaminta kainuos labai brangiai, tu turėsi nuostolingą kontraktą“, – kalbėjo V.Jonutis.
Kad biokuro nepritrūktų ir jo kainos nebūtų dirbtinai keliamos, Vyriausybė įpareigojo miškų urėdiją ruošti biokurą ir jį parduoti šilumos tiekėjams.
Kaip komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, miškų urėdijai tai bus nauja veikla, pati neinvestuos į technologijas: pirks miško kirtimo atliekų, malkinės medienos malimo paslaugas ir tiesiogiai dalyvaus aukcionuose siūlant biokurą šilumininkams.
Miškų urėdija privalės kasmet rezervuoti iki penktadalio kiekio planuojamo pagaminti malkų ir plokščių medienos, popierrasčių ir miško kirtimo liekanų biokuro gamybai. Urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė sako, šiemet biokurą pradėti gaminti kertant mišką Rūdninkų poligonui.
„Metų pabaiga yra iššūkis urėdijai, kuri yra didžiajai daliai asortimento sudariusi sutartis, tačiau turime ypatingą situaciją kuomet bus Rūdninkų poligono plėtra ir ten pagaminta malkinė mediena bus patiekta šilumos gamintojams“, – sakė V.Kaubrė.
Pasak biokuro gamintojų, tai neišspręs biokuro trūkumo.
Biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ direktorės Vilmos Baturo teigimu, problema yra žaliavos pateikimo klausimas. Mat trūksta pačios žaliavos ir tą rodo naujausi Valstybinių miškų urėdijų aukcionai.
Aplinkos ministras sako, toks vyriausybės sprendimas padės užtikrinti, kad šilumos tinklai turėtų pakankamai kuro.
„Mes negalime daryti įtakos privačių miško kirtimo atliekų, malkinės medienos supirkėjų, kur jie po to parduoda biokurą. Jie parduoda ten, kur yra aukščiausia kaina“, – atkreipė dėmesį S.Gentvilas.
Per metus Lietuvoje sunaudojama apie 4 mln. ktm biokuro. Skaičiuojama, kad iki sankcijų įvedimo iš Rusijos ir Baltarusijos per metus buvo įvežama daugiau kaip pusantro milijono kietmetrių biokuro.
