Viešajame sektoriuje tikimasi sutaupyti 100 mln. eurų, versle – 300 mln. eurų, o gyventojų segmente – 400 mln. eurų.
„Plane keliame ambicingus tikslus per porą metų sutaupyti 800 mln. eurų energetinių išteklių“, – Vyriausybės pasitarime trečiadienį sakė energetikos ministras.
Anot jo, planas bus privalomas valstybiniam sektoriui bei rekomenduojamas verslui ir gyventojams.
Viceministrės Ingos Žilienės teigimu, didžiausia dalis energijos sunaudojama pastatuose ir transporte, todėl ir priemonės nukreiptos į šiuos sektorius. Susiekimo ministerijai pavesta iki spalio 1 dienos parengti kuro taupymo priemonių paketą.
Plane nebeliko Energetikos ministerijos siūlymo dviem mėnesiais ilgiau riboti leistiną greitį autostradose iki 110 km per valandą. Susisiekimo ministerija BNS patvirtino, kad tokiam siūlymui nepritaria. Jos nuomone, toks greičio ribojimas būtų perteklinis – Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, vidutinis metinis greitis automagistralėse ir taip yra 110 kilometrų per valandą.
Energetikos ministerija siūlė nuo spalio iki gegužės pradžios riboti leistiną greitį greitkeliuose ir autostradose iki 110 km per valandą. Dabar toks greitis galioja nuo lapkričio iki balandžio pradžios, o likusią metų dalį maksimalus leistinas greitis yra 120 arba 130 km per valandą.
Plane siūloma valstybės institucijoms iki 19 laipsnių mažinti temperatūrą patalpose žiemą, o vasarą – didinti iki 27 laipsnių, išjungti karštą vandenį, mažinti apšvietimą ar jį išjungti nuo 24 iki 6 valandos ryto, šildymo sezonu metu sumažinti patalpų temperatūrą 1–2 laipsniais, išjungti karštą vandenį.
Be to, siūloma leisti tų biudžetinių įstaigų, valstybės institucijų ir įmonių, kurios jau taiko nuotolinį darbą, darbuotojams nuotoliu dirbti penktadieniais ir pirmadieniais – taip būtų galima keturioms dienoms iš eilės šildymo temperatūrą patalpose sumažinti iki 17 laipsnių.
Taip pat siūloma atnaujinti ir modernizuoti šilumos punktus, prijungti pastatus su dujiniais katilais prie centralizuoto šilumos tinklo.
Be to, buvo pareikštas siūlymas savivaldybėse sumažinti ir gatvių apšvietimo intensyvumą nuo 1 iki 6 valandos ryto, tačiau nemažinant saugumo.
Verslui siūloma taikyti tokias pat priemones kaip ir viešajam sektoriui, taip pat siūloma veikti subalansuoti ir lanksčiai.
„Tai yra, kai įmonė už užmokestį gali susimažinti vartojimą ir tuo pačiu duoti naudą visai elektros energetikos sistemai, nes tada sumažėja pikai, kurių metu yra aukščiausia elektros kaina“, – sakė I. Žilienė.
O štai gyventojams patarė keisti įpročius. I. Žilienė rekomendavo bent 2–3 dienas per savaitę dirbti nuotoliniu būdu, sumažinti temperatūrą patalpose, apšvietimo intensyvumą, automobilius keisti viešuoju transportu, atnaujinti senus šilumos punktus, pakeisti neefektyvius šilumos siurblius, apšvietimą, langus, naudoti taupius vandens prietaisus. Tarp pat siūloma atnaujinti individualius ir daugiabučius namus, įsigyti elektromobilius. Daugeliui tokių priemonių galima gauti finansinę paramą.
Preliminariais skaičiavimais, augant energijos kainoms ir nesiėmus jokių priemonių valstybės sąnaudos vien už šilumą ir elektrą šiemet gali siekti 250 mln. eurų. Turto banko duomenimis, dar 2021 metais jos buvo 98 mln. eurų.
