Leidinys „Politico“ skelbia, kad tai ir diskusijų Europos Sąjungoje objektas.
Rusija tuo metu užsuko „Nord Stream 1“ kranelį, o Vokietija pristatė 65 mlrd. eurų vertės planą, skirtą padėti namų ūkiams susidoroti su sparčiai augančia infliacija, pabrėždama, kad juo taip pat siekiama užkirsti galimybes energetikos bendrovėms žertis nepagrįstą pelną. Lietuva taip pat svarsto, kaip mažinti naštą gyventojams dėl augančių energijos kainų.
Energetikos ministerija pristatė energijos taupymo planą.
Įvertindamas padėtį, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ teigė, kad dar anksti kalbėti apie tai, kokį efektą duos G-7 narių siūlymai, o Lietuvai svarbiausiu žingsniu išlieka – užsitikrinti elektros energijos generaciją. Jis sako, kad tai yra nacionalinio saugumo klausimas.
„Yra labai svarbu šiandien pradėti dėlioti ir turėti valstybės investicijų programą elektros generacijai vystyti Lietuvoje. Kitos šalys su tokia problema nesusiduria. Tuo tarpu mes importuojame ne mažiau 70 procentų elektros energijos.
Be abejo, pas mus numatyta iki 2050-ųjų metų užsitikrinti 80 ar 90 procentų, bet tai yra labai tolima ateitis.
Mums tokios programos reikia šiandien. Tai yra nacionalinio saugumo klausimas. Mes negalime būti priklausomi nuo elektros importo 70 procentų. Ir, be abejo, tam tikri mažyčiai žingsneliai dedami – tai yra parama tiems, kurie patys investuoja į atsinaujinančią energetiką, tai yra, gyventojams parama, bet, sakyčiau – tai yra mikroskopiški žingsniai. Reikia valstybės investicijų programos rėmimo generacijos plėtrai“, – teigė pašnekovas.
Vis tik remiantis „Politico“ gautu dokumentu, ES ruošiasi istorinėms intervencijoms į energijos rinką, kad pažabotų kylančias kainas, įskaitant svarstymą apmokestinti perteklinį pelną ir viršutines dujų kainų ribas.
Prezidentūra sako, kad Europos Komisijos (EK) pateiktas pirminis pasiūlymas dėl elektros rinkos sureguliavimo kelia nerimo, nes tai yra ne kainų mažinimo, o surinkimo lėšų iš rinkos tam, kad tas lėšas perskirstytų“.
Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius „Žinių radijui“ sakė, kad , Europos Sąjunga (ES) turi rasti sprendimus mažinti kainas rinkoje, pavyzdžiui, išimant dujas iš elektros kainą formuojančio algoritmo.
„Be abejo, priemonės kainų sumažinimui yra reikalingos. Tačiau norint, kad tos kainos realiai mažėtų, žvelgiant į perspektyvą – būtina didinti pasiūlą. Plėsti generaciją Europos mastu“, – komentuoja EK siūlymus buvęs ministras.
Tuo pačiu, anot A. Sekmoko, reikia užtikrinti ir reguliavimą.
„Energetikos sektorius turi būti pelningas, nes tik tada jis galės normaliai vystytis. Tačiau reguliavimas, mano manymu, buvo nepakankamas: tiek europinis, tiek nacionaliniai reguliatoriai, įskaitant mūsų VERT (pavyzdys – „Perlo energijos“ situacijos pražiopsojimas).
Mes dažnai matome, kad reguliatoriai žiūri į politikos priėmėjų akis ir burnas ir laikosi to principo, kad rinka turi būti laisva ir reguliavimą taiko minimaliai.
Tai, matyt, keisis. Matyt, reguliavimas stiprės, liberalioji energetika šiek tiek atsitrauks ir ta energetinė situacija, kainų situacija, bus sprendžiama per reguliavimą – tai, ką bando daryti Europos Komisija. O vien kainų mažinimas be reguliavimo yra neįmanomas“, – reziumuoja jis.
