Kauniečių skundai
„Netoli mūsų namų yra akmens anglies sandėliai, kuriuose vykdoma prekyba. Prasidėjus karui Ukrainoje, gatvėje – dideli srautai sunkvežimių tiesiog blokuoja eismą ir kelia pastovų triukšmą. O vasarą ypač padidėja ore anglies kietųjų dalelių, kurios kenkia sveikatai. Gyvename čia daugiau nei 20 metų ir pirmąkart matome tokią baisią situaciją. Kyla įtarimas, ar nėra apeinami kokie įstatymai su anglies transportavimu iš Rusijos?“ – skundėsi Švenčionių gatvės gyventojai.
Oficialiai Statistikos departamento skelbiamoje informacijoje pavyko aptikti tik tokius duomenis: pernai Lietuva importavo 281 tūkst. tonų akmens anglies už 20 mln. eurų, užpernai – 250 tūkst. tonų už 14,8 mln. eurų.
Portalo „Kas vyksta Kaune“ mėginimas iš Lietuvos muitinės atstovės sužinoti, kiek šiemet bendrai įvežta anglies į mūsų šalį ir ar suintensyvėjo rusiškos anglies įvežimas prasidėjus karui Ukrainoje bei paskelbus apie Europos Sąjungos (ES) priimtas sankcijas, liko be atsako.
Anot ekonomisto Aleksandro Izgorodino, kurį cituoja naujienų agentūra BNS, nors akmens anglis Lietuvą pasiekia bent iš 10 šalių, tačiau dominuoja rusiška anglis (93 proc.). Vis dėlto, pinigine išraiška (20 mln. eurų) tai tesudaro vos 0,06 proc. viso Lietuvos importo.
Kotrynos Dzikaraitės, „Lietuvos geležinkelių“ atstovės teigimu, 2022-ųjų kovą įsigaliojo ES sankcijos Andrejui Melničenkai, Rusijos oligarchui, ir su juo siejamai įmonei SUEK, todėl „LTG Cargo“ sustabdė visų bendrovės krovinių gabenimą. „Numatoma, kad dėl sankcijų šiai įmonei bei rusiškos anglies poreikio mažėjimo Europoje bendrovė neperveš 2,5 mln. tonų anglies“, – BNS balandžio mėnesį siųstame komentare teigė K.Dzikaraitė.
Įsigaliojo ES sankcijos
Praėjusios savaitės viduryje įsigaliojo ES draudimas rusiškos anglies įvežimui į ES teritoriją. Anglimi prekiaujančių įmonių atstovai neslepia, jog skubėta pripildyti visus galimus angliai kaupti sandėlius dar iki embargo pradžios. Juolab, kai mūsų šalyje drastiškai pakilo tiek būstų šildymo, tiek elektros energijos kainos, ir daugelis klientų vėl prisiminė anglį kaip pigesnę alternatyvą, nors anglis, taip pat kaip dujos ar biokuras, pabrango ir ateityje brangs.
Todėl gan intensyviai iškastinė anglis į Lietuvą gabenta nuo pat praėjusios žiemos pabaigos, kuri sutapo su Rusijos karo Ukrainoje pradžia. Tuo pačiu ieškoma naujų tiekėjų iš šalių, kurių verslo sankcijos nestabdo.
Kaip prieš kurį laiką teigė K.Dzikaraitė, naujų ES sankcijų rusiškai angliai poveikis dar vertinamas. Anot jos, „LTG“ Grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ laikosi ir laikysis ES taikomų sankcijų ir atsakingų šalies institucijų reikalavimų.
Tuo metu viešoje erdvėje daugėja siūlymų pirkti lenkišką akmens anglį ar atgabentą iš kitų valstybių. Kiek ir kokios kilmės anglies per Lietuvos valstybės sieną įvežama ne tik traukiniais, bet ir vilkikais, geriau nei statistikai gali žinoti muitininkai, tačiau dalintis informacija su visuomenės informavimo priemonėmis jie nenori.
Kas Šančiuose prekiauja rusiška anglimi?
O Kaune, greta Nemuno Šančiuose vingiuojančioje Švenčionių gatvėje, UAB „Grasta“ valdo Kauno kieto kuro sandėlį, kita firma – „Baltijos anglis“ – Kauno kuro aikštelę. „Grasta“ dar turi kieto kuro sandėlius Palemone, Aleksote, Vilijampolėje bei Kauno rajone, Garliavoje. „Baltijos anglis“, iš kurios belikęs prekės ženklas, valdomas Vilniuje registruotos UAB „Dameta“, parduoda ir iš savo padalinių Vilniuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Šiauliuose bei Tauragėje.
Registrų centro duomenimis, UAB „Grasta“ vadovauja ir vieninteliu jos akcininku yra Kazys Algimantas Stasiūnas. Įmonės pardavimo pajamos pernai siekė 3,57 mln. eurų, uždirbta daugiau nei 196 tūkst. eurų grynojo pelno. UAB „Dameta“ direktorius – Rinatas Junusovas, kiek daugiau nei pusę bendrovės akcijų valdo Yulia Khodzhaeva, o likusias dalijasi Yuriy’us Plyuto, Konstantinas Yanakovas ir Irina Fedorova. Ši sostinės įmonė 2021 m. uždirbo 2,17 mln. eurų grynojo pelno – beveik 10 kartų daugiau nei karantininiais 2020 m. (265 tūkst. eurų) ir keliskart daugiau nei prieš pandemiją 2019 m. (345 tūkst. eurų).
UAB „Grasta“ produkto aprašymo puslapyje nurodo, kad anglies kokybe įsitikino patys „nuvykę pas savo tiekėjus Rusijoje“, o UAB „Dameta“ svetainėje apie akmens anglies kilmę nepateikiama visai jokia informacija.
Internete iš viso pavyko aptikti bent keliolika pavadinimų bendrovių, parduodančių „aukščiausios kokybės Kuzbaso akmens anglį – tik plautą ir sijotą“. Kiek tas plovimas sumažina aplinkos oro taršą gabenant ir sandėliuojant anglį, klientams nelabai rūpi. Pirkėjams svarbu tik akmens anglies kaina, o ją skelbia kiekviena prekiaujanti įmonė. Užsakymų priėmėjai iš anglimi prekiaujančių įmonių neteikia informacijos apie ekologiją, juolab apie konkrečiuose miestuose, rajonuose, skirtingose gatvėse sandėliuojamus šio importinio produkto kiekius.
„Kas vyksta Kaune“ šią savaitę vėl susisiekė su Švenčionių gatvės gyventojais, patiriančiais savo kaimynystėje nepatogumų dėl anglies gabenimo, sandėliavimo ir prekiavimo. Pasidomėjome, ar ES sankcijų įvedimas nesumažino anglies sunkvežimių „karavanų“ šioje gatvėje.
„Pasikeitė situacija tik tiek, kad mūsų gatvėje atsirado automobilių stovėjimą draudžiantys kelio ženklai. O fūros ir toliau važiuoja kaip važiavusios, tik jų eilių prie „rampos“ vartų nebesusidaro. Anglys keliauja Švenčionių gatve ir po visokių embargų. Ar iš Rusijos, ar iš Baltarusijos, ar iš kitų šalių, nežinia, bet pastebimo jų judėjimo sumažėjimo nėra“, – antradienio pavakarę portalui telefonu nurodė Švenčionių gatvės gyventoja.
Kai ne visos institucijos teikia žiniasklaidai konkrečią informaciją, sunku sužinoti, ar tikrai su Rusijos karo Ukrainoje pradžia padidėjo rusiškos anglies įvežimas į Lietuvą (kaip patikino Nemuno pakrantėje Švenčionių gatvėje šalia „Šančių rampos“ Šančiuose gyvenantys kauniečiai).
Renkant medžiagą straipsniui, Lietuvos muitinės atstovai, paprašę surašyti klausimus ir po dienos – juos patikslinti, galop pasiūlė žurnalistei kreiptis į Statistikos departamentą. Tačiau šis konkrečius duomenis gali skelbti tik po kurio laiko, kai surenka bei apdoroja iš įvairių kitų institucijų (tarp jų – ir muitinės) gautas ataskaitas. Tad kol kas sunku išsiaiškinti, kuri dalis anglies krovinių po ES sankcijų Rusijai, užpuolusiai Ukrainą įvedimo, keliauja traukiniais ar sunkvežimiais per mūsų šalį tranzitu, o kuri „nusėda“ Lietuvoje.
Portalui „Kas vyksta Kaune“ paviešinus iš paukščio skrydžio toje rampoje nufotografuotus anglies kalnus, temą pratęsė komunikacijos partnerė AB „Lietuvos geležinkeliai“. Įmonės atstovė Kotryna Dzikaraitė pirmiausia pabrėžė, jog „LTG Grupė“ kruopščiai laikosi ir toliau laikysis ES taikomų sankcijų bei atsakingų Lietuvos institucijų išaiškinimų.
Įsigaliojus rugpjūčio 10 d. sankcijoms, anglis ir jos produktai tranzitu tarp Rusijos Federacijos žemyninės dalies ir Kaliningrado srities per ES teritoriją leidžiami gabenti pagal minėtose EK gairėse nustatytą tvarką. Iki šios datos, anglis tranzitu per Lietuvą galėjo būti gabenama.
„Anglies ir jos produktų tranzitu per Lietuvą tarp žemyninės Rusijos ir Kaliningrado per pirmą 2022 m. pusmetį buvo pervežta apie 0,4 mln. t – tiek pat, kiek ir atitinkamu laikotarpiu 2021 m.
Dar iki įsigaliojant rugpjūčio 10 d. sankcijoms, šiemet anglies pervežimai Lietuvos teritorijoje mažėjo dėl kovą įsigaliojusių ES sankcijų Andrejui Melničenko ir su juo siejamai įmonei „SUEK“ bei rusiškos anglies poreikio mažėjimo Europoje.
Iš Rusijos į Lietuvą 2022 m. pirmą pusmetį buvo pervežta apie 80 tūkst. tonų anglies ir jos produktų. Panašus kiekis šios rūšies krovinių į Lietuvą iš Rusijos buvo importuotas ir atitinkamu laikotarpiu 2021 m. Liepą šios rūšies krovinių importas iš Rusijos į Lietuvą nebuvo fiksuotas“, – teigia LTG atstovė K.Dzikaraitė.
