„Prezidento nuomone, reikia kalbėti apie kažkokį protingą elektros kainos fiksavimo lygį, pagal biudžeto galimybes, bet taip pat nepamiršti ir verslo, ypač smulkaus verslo, kuris susiduria su vis rimtesniais iššūkiais“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė J. Neverovičius.
Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas sako, kad svarstant apie galimas priemones verslui, yra aptariamos įvairios opcijos.
„Viena iš opcijų yra smulkiam verslui kažkokia forma pasiūlyti kompensacijas, pririšant ją prie praeitų metų vidutinio elektros energijos suvartojimo, pagal tai, kiek verslai mokėjo praeitais metais. Yra kažkokia analogija su kovidine paramos schema“, – svarstė jis.
Paklaustas, ar Prezidentūrą tenkina premjerės įvardijama suma, kurią numatoma skirti energetikos krizės sprendimams, šalies vadovo patarėjas neatmetė, kad išlaidos galėtų būti didinamos daugiau nei 1 mlrd. eurų. Pasak jo, yra įmanoma rasti balansą tarp valstybės biudžeto tvarumo ir tinkamų priemonių, kurios leistų smulkių verslų ir namų ūkių nepalikti vienų pačių spręsti tokius „egzistencinius klausimus“.
„Kai turėjome COVID pandemiją, valstybė visai krizei valdyti skyrė apie 3 mlrd. eurų, tai buvo apie 6 proc. Lietuvos BVP. Jeigu kalbėtume apie to paketo, kurį pasiūlė Vyriausybė, kainą, tai jis įvertintas milijardu. Tai yra 2 proc. BVP. Taigi, tam tikros erdvės judėjimui, matyt, dar yra“, – mano J. Neverovičius.
Premjerė I. Šimonytė pirmadienį dar neatskleidė konkrečių detalių dėl pagalbos priemonių, skirtų energetikos kainų šoko amortizavimui, esą dėl neapibrėžtumo rinkoje ir kainų šuolių, sumos, kurių reikės iš biudžeto, taip pat gali smarkiai pasikeisti.
Vis tik, anot jos, neskaičiuojant kitų, gyventojų pajamas didinančių priemonių, vien energetikos priemonėms iš biudžeto reikėtų arti milijardo siekiančių išlaidų augimo.
