Ekonomikoje tokia situacija retai pasitaiko, tačiau smulkiajam verslui tai – galimybė: išaiškino, kodėl

2022 m. rugsėjo 6 d. 14:23
Net ir patyrę ekonomistai nedrįsta tiksliai spėti, koks laukia ruduo ir artėjanti žiema. Aišku viena: dėl akyse besipučiančių energetikos išteklių kainų įtampą jaus ir verslas, ir gyventojai. Padėtį dar labiau apsunkina pokyčiai finansų rinkose – dėl didinamų bazinių palūkanų normų pasiėmusiems paskolas tenka ieškoti papildomų lėšų. Vis dėlto nors nežinomybės daug, smulkiajam verslui dabar – kaip niekada palankios sąlygos skolintis. Nepaisant to, kad bankai vangiai dalija paskolas, mažieji verslai rinkoje gali rasti patrauklių galimybių pasiskolinti tiek investicijoms, tiek apyvartinėms lėšoms.
Daugiau nuotraukų (3)
„Paskolų kaina niekada nebuvo tokia patraukli, kaip dabar“, – sako alternatyvaus finansuotojo „Noviti finance“ vadovas Linas Armalys. Nors bazinės palūkanų normos kiek padidėjo, apie kreditą galvojantys smulkieji verslininkai to neturėtų baimintis: pritaikius nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) taikomas kompensacijas palūkanoms, mėnesio įmoka padidėja vos keliais eurais.
Dėl didelės infliacijos paskolos dabar kainuoja pigiau nei nuvertėję pinigai. Tad realiosios palūkanos yra netgi neigiamos: šiandien įsigijęs pirkinį smulkusis verslas paskolą grąžins per ateinančius kelis metus vis labiau nuvertėjančiais pinigais.
„Situacija savita ir retai ekonomikoje pasitaikanti. Tam tikra prasme smulkiajam verslui tai – galimybė“, – įsitikinęs L.Armalys.
Kompensacija su kaupu dengia išaugusias išlaidas
Išaugusios bazinės palūkanų normos neišvengiamai palietė bet kurią paskolą, tačiau poveikis – labai skirtingas. Jis priklauso nuo paskolos dydžio. Viena, jei banke imtas milijoninis kreditas, tarkime, nekilnojamojo turto projektui plėtoti. Tačiau visai kas kita, jei tai sąlyginai nedidelė smulkiojo verslo paskola.
L.Armalys skaičiuoja: 10 tūkst. eurų vertės paskolą paėmęs verslininkas per metus sumoka tūkstantį eurų palūkanų. Joms padidėjus vienu procentu, mokama suma per metus išauga 100 eurų, per mėnesį – 8 eurais.
„Bent kol kas padidėjusios įmokos kritinės įtakos verslo sprendimams neturi. Jei paskola smulkiajam verslui suteikiama su 10–14 proc. palūkanomis, 6,7 proc. jų kompensuoja INVEGA. Žinoma, smagiau, kai palūkanos mažesnės, tačiau minėta kompensacija su kaupu dengia išaugusias išlaidas, – pabrėžia „Noviti finance“ vadovas. – Palūkanos ir toliau šiek tiek judės į viršų, numatoma, kad EURIBOR kils, tad imti paskolą dabar pigiau, nei tą padaryti po pusmečio.“
Atsižvelgiant į tai, verta pasvarstyti, kas labiau apsimoka: galbūt prie paskolos įmokos kas mėnesį pridėję kelis eurus šiandien įsigysite įrangą, kuri ne tik po pusmečio kainuos gerokai brangiau, bet ir leis našiau atlikti darbą ar sutaupyti energetinių išteklių.
Vis dėlto L.Armalys pataria: esant tokiai neapibrėžtai situacijai verslininkai turėtų pasverti, ar numatytas pirkinys būtinas. Jei ne, galbūt išlošite kuriam laikui jį atidėję. „Situacija situacijai nelygi. Kai kurios žaliavos pinga, bet įranga brangsta. Jei verslininkas turi stiprų jausmą, kad jo numatytos prekės nebrangs, tikriausiai vertėtų palaukti“, – svarsto „Noviti finance“ vadovas.
Visą paskolos laiką – fiksuotos palūkanos
Neapibrėžtumo kupinu laikotarpiu, pasak pašnekovo, verslininkams išeitis gali būti paskolos su fiksuotomis palūkanomis, kurios nekis visą paskolos laikotarpį. Tiesa, bankai tokių paskolų nėra linkę išduoti. Jas dažniausiai siūlo nebankiniai alternatyvūs finansuotojai. Pasak L.Armalio, tai paaiškinti gana paprasta.
Kadangi smulkieji verslai paprastai ima nedideles paskolas dvejų trejų metų laikotarpiui, finansuotojai patys turi reikiamą pinigų sumą tokiai paskolos trukmei. Kai imamos stambios ilgo termino paskolos, tarkime, penkeriems metams, bankas tokio dydžio indėlių neturi, todėl jis sieja paskolas prie kintamų palūkanų, kurios atspindi tuo metu esančią pinigų kainą.
Pavyzdžiui, „Noviti finance“ išduodamų paskolų maksimali trukmė – treji metai. Kadangi paskolų terminas neilgas, įmonė jas gali suteikti su fiksuotomis palūkanomis.
„Tai svarbu verslininkams, kurie ieško užtikrintumo. Gavę paskolą su fiksuotomis palūkanomis jie gali būti tikri, kad per visą paskolos terminą įmokos nepadidės. Turint omenyje esamą nenuspėjamą situaciją, verslas vertina, kad bent kažkur esama apibrėžtumo“, – kalba L.Armalys.
Augantis poreikis apyvartinėms paskoloms
Kaip nurodė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, apie 70 proc. Lietuvoje veikiančių įmonių – labai mažos, o iš jų 70 proc. – šeimos verslai, kuriuose dirba nuo vieno iki keturių darbuotojų. Tokioms įmonėms reikia santykinai nedidelių paskolų apyvartinėms lėšoms arba ties 20 tūkst. eurų suma besisukančių investicinių paskolų.
D.Matukienė baiminasi, kad rudenį smulkiosios įmonės susidurs su apyvartinių lėšų stoka dėl išaugusių išlaidų energetiniams ištekliams.
„Smulkusis verslas į rudenį eina baimės pilnom akimis. Kaip tik neseniai kalbėjau su mažos parduotuvės kaime savininke. Ji svarsto, ar dar tris mėnesius išsilaikys: jei už elektrą anksčiau mokėdavo 230 eurų, tai šįkart gavo 760 eurų sąskaitą. Ji tiek pelno neuždirba“, – pastebėjimais dalijosi pašnekovė.
Vis dėlto L.Armalys labiau linkęs galvoti apie tai, kad brangstantys energetiniai ištekliai paskatins verslą investuoti į taupesnius įrenginius – štai kodėl gali išaugti investicinių paskolų poreikis.
Prisitaikę dirbti su smulkiuoju verslu
Nors, pasak D.Matukienės, kai kurie verslai vis dar baiminasi kreiptis į alternatyvius finansuotojus, L.Armalys pabrėžia, kad tam pagrindo nėra.
Pandemijos laikotarpiu reikšmingai išaugo verslų, kurie skolinosi iš alternatyvių finansuotojų, skaičius. Priešingai nei tradiciniai investuotojai, alternatyvieji net ir nežinomybės kupinu laikotarpiu verslams teikė reikalingą finansavimą. Prie išaugusio alternatyvių finansuotojų populiarumo verslų prisidėjo ir tokios institucijos kaip Europos Investicinis Fondas, INVEGA, kurios programos, vykdomos kartu su patikimais alternatyviais finansuotojais, užtikrino galimybę verslams pasiskolinti geromis sąlygomis net ir sudėtingu laikotarpiu.
Pasak L.Armalio, nebankiniai alternatyvūs finansuotojai dažnu atveju yra gerokai lankstesni nei bankai. Jie prisitaikę dirbti su smulkiuoju verslu, yra lankstesni vertindami riziką, todėl yra labiau linkę skolinti net ir nedideles sumas jaunoms ir mažoms įmonėms.
„Aš pats smulkiojo verslo vietoje rinkdamasis finansuotoją įvertinčiau, ar galėsiu INVEGOJE susigrąžinti dalį sumokėtų palūkanų, ar aiškios ir skaidrios siūlomos finansavimo sąlygos, kiek laiko veikia paslaugos teikėjas. Be to, šiuo neapibrėžtu laikotarpiu atsižvelgčiau ir į tai, ar susidūrus su laikinais sunkumais finansuotojas suteikia galimybę atidėti paskolos grąžinimą“, – patarė L.Armalys ir pridūrė, kad šeštus metus rinkoje veikiantis „Noviti finance“ – bene vienintelis finansuotojas rinkoje, siūlantis nemokamai išsimokėti paskolą verslo nesėkmės atveju.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.