Anot leidinio, jį rugsėjo 7-ąją tikimasi aptarti seminare, kuriame dalyvaus ES 27 valstybių narių atstovai, o rugsėjo 9 d. jo tolesnis svarstymas planuojamas Bendrijos energetikos ministrų neeiliniame posėdyje.
Pirmoji priemonė „apimtų iš Rusijos importuojamų dujų kainų viršutinės ribos nustatymo mechanizmą“, o antroji – sukūrimą administracinio reguliavimo kainų zonas labiausiai dėl tiekimo sutrikimų nukentėjusioms ES šalyje, vadinamąsias „raudonąsias zonas“.
Dokumento rengėjai pažymi, kad abi šios priemonės turi savų privalumų ir trūkumų, bet nėra viena kitai prieštaraujančios. Kita vertus, pripažįstama, kad regioninių kainų zonų sukūrimas būtų sunkiau įgyvendinamas ir „pareikalautų stipraus reguliavimo bei visapusiško techninio pasirengimo“.
Savo ruožtu skeptiškai šiuos pasiūlymus vertinantys Europos energetikos ekspertai teigia, jog dujų kainų viršutinės ribos nustatymas taps beprasmis, jei Rusija dujų tiekimą Europai visiškai sustabdytų, o skirtingų kainų zonų sukūrimo idėja, anot jų, turi mažai šansų sulaukti ES valstybių narių, išskyrus Vokietiją, palaikymo, pažymi „Euractiv“.
Praėjusį penktadienį Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ paskelbė neribotam laikui stabdantis dujotiekį „Nord Stream“ per Baltijos jūrą į Vokietiją, oficialiai dėl techninių priežasčių, ir taip dar labiau apsunkindamas Europos tikslus apsirūpinti kuru artėjančiai žiemai. Tai buvo padaryta praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Didžiojo septyneto (G-7) šalys susitarė dėl Rusijos naftos kainų viršutinės ribos nustatymo.
J.Neverovičius: siūlymas kelia nerimo
EK pateiktas pirminis pasiūlymas dėl elektros rinkos sureguliavimo kelia nerimo, sako prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius. Pasak jo, ES turi rasti sprendimus mažinti kainas rinkoje, pavyzdžiui, išimant dujas iš elektros kainą formuojančio algoritmo.
„Matėme pirminius ES pasiūlymus dėl galimų priemonių. Tas pasiūlymas yra labiau katalogas kitų valstybių taikomų jau priemonių, tame tarpe ir kas buvo Lietuvoje, tam tikri kompensavimo mechanizmai namų ūkiams. Bet pirminis EK pasiūlymas šiek tiek neramina, nes jis eina gal ne iki galo į tą pusę, kur mes matytume, kad reikalingas rezultatas. Tai yra ne kainų mažinimo, o surinkimo lėšų iš rinkos tam, kad tas lėšas perskirstytų“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė patarėjas.
„Energetinio karo prieš ES atveju ji turi tiek svorio ir gebėjimo, kad šiek tiek rinkos dizainą pakeistų, visų pirma išimant dujas iš kainą formuojančio algoritmo, leisti visoms kitoms gamybos rūšims konkuruoti dėl mažesnės kainos, – akivaizdu, kad dujos čia yra didžiausia problema“, – pridūrė jis.
Pasak J.Neverovičiaus, tik likus tam tikram nepagamintos elektros deficitui, trūkstamas kiekis galėtų būti užsakomas pagal skaidrų principą, įskaičiuojant kaštus ir maržą bei pagaminant trūkstamą elektros kiekį iš dujų.
J.Neverovičiaus teigimu, papildomo elektros rinkos dalyvių pelno apmokestinimas Lietuvoje nėra aktualus, kadangi šalyje elektros gamybos beveik nėra.
„Mūsų elektros gamyba beveik neegzistuoja, neturime įmonių, kurios išgauna naftą ar dujas, neturime, ką apmokestinti, dėl to turime galvoti apie tai, kaip paveikti bendrą ES kainų lygį, nes esame integrali bendros rinkos dalis“, – sakė prezidento patarėjas.
„Reikia galvoti apie tai, kad bendras europinis sprendimas nereikštų, kad pinigai iškeliauja iš Lietuvos ir remiami, pavyzdžiui, Švedijos ar Vokietijos vartotojai Lietuvos vartotojų sąskaita“, – kalbėjo jis.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen praėjusią savaitę Slovėnijoje teigė, jog Bendrijos institucijos rengia skubią intervenciją ir struktūrinę elektros rinkos reformą.
EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega BNS sakė, kad pasiūlymų galima tikėtis artimiausiomis savaitėmis. Tuo metu su struktūrine elektros rinkos reforma susiję sprendimai, pasak jo, gali būti priimti per kelis mėnesius.
