„Lietuvos verslas, įskaitant ir transporto sektorių, susiduria su sparčiu kaštų augimu: didėja išlaidos energetikai, daugiau nei 13 proc., palyginti su praeitų metų vasara, paaugo ir darbo užmokestis. Tuo pat metu vartojimas euro zonoje pradeda trauktis. Kylant kaštams ir trūkstant užsakymų, smulkioms ir vidutinėms transporto įmonėms pradės trūkti apyvartinio kapitalo – verslas nebeturės užtektinai resursų, kad įvykdytų užsakymus, laiku mokėtų darbo užmokestį, vykdytų mokestinius įsipareigojimus“, – sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir priduria, kad dėl to dalis smulkių ir vidutinių transporto įmonių jau artimiausiu metu gali pasitraukti iš rinkos.
Pasak A.Izgorodino, Lietuvos transporto sektoriui gresia konkurencingumo praradimas, nes kitos ES šalys taiko įvairias pagalbos priemones verslui. Žinomo ekonomikos tyrimų instituto „Bruegel“ duomenys rodo, kad 18 ES valstybių taiko konkrečias priemones, kurios yra specifiškai nukreiptos į pagalbą verslui dėl energetikos kainų augimo. Negana to, Prancūzija, Italija, Ispanija antiinfliaciniuose planuose atskirai išskiria pagalbą transporto sektoriui. Dėl šių priežasčių Lietuvos vežėjai tampa mažiau konkurencingi.
Lietuvos nacionalinės automobilių vežėjų asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas sako, kad Lietuvos valdžia galėtų pasekti Austrijos vyriausybės pavyzdžiu ir atidėti mokestines įmokas verslui.
„Mokestinių prievolių atidėjimas padeda spręsti apyvartinio kapitalo trūkumo problemą, todėl įmonės gali tęsti veiklą įprastu režimu – nemažinti atlyginimų, užtikrinti, kad darbuotojams algos būtų mokamos laiku. Taip pat reikia kalbėti apie pridėtinės vertės (PVM), pelno mokesčio, socialinio draudimo įmokų verslui atidėjimą, t.y. taikyti panašias mokestinių prievolių atidėjimo gaires kaip ir COVID-19 pandemijos metu“, – tikina Z.Buivydas.
Jo teigimu, atlaisvinti apyvartinį kapitalą verslui padėtų ir mokėjimų už energetinius išteklius išskaidymas. Z.Buivydas pabrėžia, kad šios priemonės ėmėsi Italijos vyriausybė, leidusi energijos vartotojams išskaidyti įmokas už energijos išteklius už 2022 m. į mažesnius mokėjimus. Jis taip pat ragina verslui suteikti lengvatines paskolas.
„Tokį sprendimą priėmė Ispanijos vyriausybė, kuri patvirtino 10 mlrd. eurų lengvatinių paskolų priemonių planą nuo energetikos kainų augimo nukentėjusiems verslo sektoriams – transportui, maisto pramonei, kitiems nuo energijos išteklių priklausomiems sektoriams“, – sako Z.Buivydas.
Jam pritaria ir asociacijos viceprezidentas Vytas Bučinskas, kuris ragina mažinti degalų akcizą iki ES minimalios ribos.
„Degalų brangimą kitose ES šalyse siekiama kompensuoti įvairiomis priemonėmis. Štai, pavyzdžiui, Vokietiją pavasarį priėmė sprendimą laikinai sumažinti degalų apmokestinimą: 30 euro centų litrui benzino ir 14 euro centų litrui dyzelino. Lenkijos vyriausybė sumažino PVM tarifą kurui nuo 23 proc. iki 8 proc. Prancūzija taiko 15 euro centų degalų subsidiją dyzelinui. Švedija priėmė sprendimą sumažinti akcizus benzinui ir dyzelinui iki ES nustatyto minimumo. Lietuvos vyriausybei laikas mokytis iš kitų šalių gerosios praktikos pavyzdžių“, – sako V.Bučinskas.
Jis taip pat pabrėžia, kad šalies valdžia turėtų netaikyti trūkstamų profesijų sąrašui kvotų sistemos ir taip leisti transporto įmonėms dirbti pilnu pajėgumu, užtikrinti, kad dalis transporto parko nestovėtų be darbo. V.Bučinskas tikina, kad skirto metinio 16 tūkst. kvotų limito Lietuvos transporto verslui nepakanka – pernai kvotos išnaudotos gegužės mėnesį, o šiemet rugpjūčio pabaigoje, kai iki metų pabaigos liko dar keturi mėnesiai. Jis atkreipia dėmesį, kad kvotos trūkstamų profesijų atstovams paskirstomos netolygiai – pavyzdžiui, pramonės ir statybų sektoriuje panaudota tik maža dalis skirtų kvotų, kai transporto sektoriuje kvotos baigėsi jau rugpjūčio pabaigoje.
Pasak jo, išnaudojus kvotas, neramius laikus išgyvenantis Lietuvos transporto verslas jau dabar susiduria su papildoma administracine našta. Pasibaigus kvotoms, norint įdarbinti kiekvieną šios profesijos atstovą įmonėje, darbdavys susiduria su papildomais laiko kaštais ir procedūromis. V.Bučinskas pabrėžia, kad transporto įmonėms dirbant ne pilnu pajėgumu, nesugeneruojamos pajamos, o tai reiškia nesumokėtus mokesčius į valstybės biudžetą.
