Vasarą NT poreikis visada būna kiek mažesnis, tai – ilgametė tendencija. Tačiau šiemet kritimas buvo gilesnis nei įprastai.
„Žmonės atidėjo savo sprendimus dėl NT. Pirma, dėl atostogų, noro pailsėti nuo įvairių naujienų, antra – šiuo metu turtas istoriškai yra labai brangus“, – kalbėjo NT plėstros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
Tačiau „Eikos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Martynas Žibūda tiki, kad gyventojai atideda būsto pirkimus ne tik atsižvelgdami į tai, kas vyksta NT rinkoje, bet ir į energetikos kainas, bendrą ekonominę situaciją, jie svarsto, ar verslams neteks užsidaryti, kaip tai paveiks darbo vietas.
„Pirmiausia jie galvoja apie tai ir tik paskui apie santaupas, bei kur jas investuoti“, – teigė M.Žibūda, pasakodamas, kad anksčiau vos paskelbus, kad pradedamas projektas, pirkėjai dėdavo ant stalo pinigus ir fiksuodavo kainas, nes žinodavo, kad kitą dieną jos bus didesnės. Dabar jau svarstoma, ar tikrai verta taip daryti. Pirkėjai laukia, kol butai bus pastatyti, neperka tik matydami brėžinius, analizuoja, ar vystytojai patikimi, nes galbūt ne visi projektus pradės įgyvendinti, o galbūt ne visi juos ir pabaigs.
M.Statulevičiaus teigimu, įprastai naujo būsto pardavimai sudarydavo 40 proc. visų būsto pardavimų, tačiau šiuo metu jų sumažėjo iki 20–25 proc., nes išaugo antrinės rinkos būstų paklausa. Visgi tai gali būti laikina.
„Klientai dažniausiai ieško naujų būstų, kurie energetiškai efektyvūs, esantys gerose vietose, arčiau centro, darbo vietų, ugdymo įstaigų, kad mieste reikėtų kuo mažiau važinėti automobiliu. Tad naujas būstas vis tiek išliks populiarus“, – teigė pašnekovas.
Visgi, pasak M.Statulevičiaus, investuotojai taip pat atideda savo sprendimus, pasiūla yra sumažėjusi, bet rudenį ir žiemą aktyvumas turėtų atsigauti. Tačiau, jo teigimu, būtų naivu tikėtis, kad kainos ims mažėti, bet stabilizuotis jos gali.
„Per metus statybos pabrango 19,5 proc. Įvertinus šį kainų augimą, metų pradžioje buvusį metalų, medienos, stiklo, apšiltinimo medžiagų ir darbuotojų trūkumą, nes Rytų rinka mums „užsirišo“, o mūsiškiai vyksta dirbti į Vakarus ir Skandinaviją, būsto kainų mažėjimo tendencijų nėra“, – kalbėjo jis.
O štai M.Žibūda paminėjo, kad teoriškai trumpą laikotarpį kainų kritimas galimas, tik tai niekam nebūtų naudinga.
„Krintančios kainos yra išdava blogesnių procesų: mažėjančių pajamų, įperkamumo, didėjančių kaštų. Tai nėra joks gėris“, – aiškino ekspertas.
Tačiau didesnė pasiūla esamą situaciją tikrai kiek taisytų, tik būtų gerai, kad ir šioje situacijoje nebūtų pagaliai kaišiojami į ratus.
„Negalėjome gauti statybos leidimų, kelis mėnesius aiškinomės, ar reikia mokėti valstybei ir kaip reikia mokėti mokesčius už NT vystymą valstybinėje žemėje. Taip mes praradome metus, ne tik vystytojai, bet ir žmonės prarado daug galimybių.
Kainos stipriai pakilo todėl, kad paklausa buvo daug didesnė nei pasiūla. Pas mus ateidavo lietuviai, baltarusiai, prašydavo, kad duotume būstą, bet mes atsakydavome, kad juos įsirašysime į sąrašą ir kai turėsime, ką pasiūlyti, susisieksime.
Jei būtume turėję, ką pasiūlyti, tokių kainų šuolių nebūtų buvę“, – sakė M.Žibūda.
