Vilnius prabudo tik rudeniop – iš Energetikos ministerijos ėmė sklisti kalbos apie būsimą kampaniją, kuria gyventojai bus mokomi taupyti elektrą. Pavėluota mažiausiai metus, kai kainos pradėjo tiesiog šuoliuoti į viršų. Antra, namuose sutaupyti gal ir įmanoma kokius 10 procentų, tačiau esminių problemų tai niekaip neišspręs.
Viešojoje erdvėje pūlinys sprogo sulig nepriklausomo tiekėjo „Perlas Energija“ pasitraukimu iš rinkos, kai apie 180 tūkst. vartotojų skubiai turėjo rinktis kitą įmonę arba laukti garantinio tiekimo. Vyriausybė pažadėjo kompensuoti garantinio, o vėliau – visuomeninio tiekėjo kainų skirtumą. Ketina prisidėti ir pati „Perlas Energija“.
Vis dėlto Vyriausybė net ir šiuo atveju sugebėjo paslysti lygioje vietoje paskelbusi, kad tiekėjo nepasirinkusiems vartotojams elektrą iki Naujųjų metų tieks visuomeninis – „Ignitis“. Tačiau šiai grupei priklausanti bendrovė yra ir nepriklausomų tiekėjų sąraše.
Todėl konkuruojančios įmonės „Enefit“ ir „Elektrum Lietuva“ ėmė piktintis tokiais valdžios veiksmais.
Negana to, jos paskelbė nutraukiančios bendradarbiavimą su Energetikos ministerija ir Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT).
O štai energetikos ministras D.Kreivys aiškina, kad elektros rinkos liberalizavimas vartotojams išėjo tik į naudą, – neva 87 proc. gyventojų elektrą perka pigiau nei po 24 centus už kilovatvalandę be jokios kompensacijos (didesnę nei tokia kainą iki 9 ct/kWh pusmečiui kompensuoja Vyriausybė).
Jeigu taip, kodėl tuomet antrasis liberalizavimo etapas buvo atidėtas pusmečiui, o trečiąjį, kaip užsiminė premjerė I.Šimonytė, ketinama nukelti net 3–4 metams?
Kita vertus, jei anksčiau su nepriklausomais tiekėjais sutartis sudarę vartotojai moka gerokai mažiau, nei siekia biržos kaina, tai reiškia, kad bent dalis šių sąskaitų padengiama mokesčių mokėtojų. Juk vien antrajam šių metų pusmečiui elektros kainoms suvaldyti Vyriausybė skyrė 570 mln. eurų, o kitiems metams ši suma gali siekti 0,5–1 mlrd. eurų.
Tiesa, dalis nepriklausomų tiekėjų yra sudarę sutartis su gamintojais, naudojančiais atsinaujinančiuosius energijos išteklius, fiksuotomis kainomis, kurios gerokai mažesnės nei biržoje, todėl nuostolių nepatiria arba jie bent jau mažesni nei, kaip galima spėti, buvo „Perlo Energijos“ atveju. Taip pat egzistuoja ir finansinio apsidraudimo nuo kainų svyravimo schemos.
Tačiau aišku viena – elektra toliau brangs. Energetikos viceministrė I.Žilienė įspėjo, jog neverta tikėtis, kad visuomeninio tiekėjo kaina nuo sausio liks tokia pat.
Vietoj 33 ct/kWh dabar ji prognozuojama kone dvigubai didesnė, nes visuomeninis tiekėjas „Ignitis“ bent dalį jos perka biržoje, o ten kaina svyruoja apie 50–60 ct/kWh.
Vienu metu elektros valandos kaina „Nord Pool“ biržoje siekė net 4 Eur/kWh. Tai buvo biržos nustatyta aukščiausia riba, kuri dabar pakelta net iki 5 Eur/kWh.
VERT ir kiti Baltijos šalių reguliatoriai prieštaravo tokiam „Nord Pool“ sprendimui.
Kai kurie ekspertai kaltino neva netinkamus biržos algoritmus, kiti ramino, atseit vienos valandos kaina neturi pernelyg daug įtakos mėnesio vidurkiui.
Treti apskritai pasisako už didesnę valstybės intervenciją ir siūlo sekti Estijos pavyzdžiu. Ten pateiktas projektas, pagal kurį artimiausius ketverius metus elektros tiekimas turėtų būti prilygintas universalioms paslaugoms, o kaina buitiniams vartotojams bus kontroliuojama.
Tačiau tokie kainų svyravimai biržoje rodo, kad Baltijos šalys, ypač Lietuva, nėra atlikusios namų darbų. Kol kas mūsų šalis pasigamina vos apie trečdalį reikalingos energijos, o Estija – maždaug 70 procentų.
Negana to, Seimas nustatė 2 gigavatų galios ribą verslo statomoms saulės jėgainėms, o ją pasiekus VERT sustabdė tokių parkų plėtrą.
Atitinkamai vėjo jėgainių, kurioms įrengti reikia bent poros metų, statyba irgi stringa dėl biurokratinių kliūčių. Atsinaujinančiajai energetikai trukdo ir per mažas elektros tinklų pralaidumas.
Vienintelė išeitis – skubiai jį didinti, taip skatinant savos elektros gamybą. Tai – didžiulės investicijos, kurias reikėjo planuoti jau anksčiau.
Užuot laiku atlikusi namų darbus, dabartinė valdžia ieškos sprendimų, kaip kompensuoti augančias gyventojų išlaidas.
O kaip su verslu, kuris seniai moka gerokai daugiau nei buitiniai vartotojai? Antai trąšų gamybą bent trims mėnesiams apsisprendė stabdyti Jonavos „Achema“, nes toliau dirbti tokiomis sąlygomis neapsimoka.
Brangstant elektrai panašių atvejų turėtų būti ir daugiau, nors stabdomi objektai gal nebus tokie dideli.
Likusiems verslams teks kentėti, mažinti savikainą kitais būdais, o kadangi tai iš esmės neįmanoma, teks branginti produkciją. Atitinkamai vartotojai už ją turės mokėti daugiau.
Staigaus proveržio energetikos rinkoje tikrai nebus. Todėl pamokos, kaip reikia taupyti elektrą, nėra blogiausia išeitis, tačiau vien iš jų naudos – kaip iš kompreso numirėliui.
